Ukraina artėja prie neišvengiamo pasirinkimo: arba likti eurointegraciniame kelyje ir mėginti lapkritį Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį, arba pasukti politinę vairalazdę stiprėjančios Eurazijos sąjungos link.

Įtakingas Jungtinių Valstijų užsienio politikos formuotojas, buvęs prezidento Jimmy Carterio patarėjas Zbigniewas Brzezinskis yra išsakęs tokį vertinimą: „Rusija bus imperija arba demokratija, tačiau ne abu kartu. Be Ukrainos Rusija nebus imperija, tačiau subordinavusi šią valstybę automatiškai taps imperija.“
Šie žodžiai buvo ištarti prieš maždaug du dešimtmečius, bet aktualumo anaiptol neprarado ir šiandien. Geopolitinė Ukrainos svarba išlieka milžiniška: ji ir toliau yra savas problemas sprendžianti „pilkoji“ zona tarp eurointegracinę kryptį aiškiai pasirinkusios Rytų Europos ir iki šių dienų Rusijos įtakos zonoje išlikusios kitos posovietinės erdvės dalies. Todėl jei Kijevas aiškiai nuspręstų gilinti integraciją ir pasukti Europos Sąjungos siūlomu vakarietiškos demokratijos keliu, imperialistinės Rusijos ambicijos regione patirtų didžiulį smūgį. JAV diplomato Davido Kramerio teigimu, toks brolių slavų pasirinkimas išjudintų ir visą Maskvos valdžios vertikalę.
Naujausias Rusijos tokių padarinių prevencijos įrankis – Eurazijos sąjunga, kurioje šiuo metu vykstantys procesai tiesiogiai lemia Vilniuje lapkričio mėnesį rengiamą ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą.

Eurazijos sąjunga – nauja integracijos kokybė Rytuose

Praėjusią savaitę Kazachstano sostinėje vyko aukščiausiosios Eurazijos ekonominės tarybos lyderių posėdis, kuriame pagal pirminį planą turėjo dalyvauti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano lyderiai. Tačiau likus mažiau nei savaitei padėtis iš esmės pasikeitė: prie šio trejeto prisidėjo Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas ir Ukrainos vadovas Viktoras Janukovičius.
Suvažiavime siekta nubrėžti konkrečias gaires, reikalingas Eurazijos ekonominei sąjungai kurti ir naujoms narėms priimti. Rusijos ir Kazachstano lyderiai viešai deklaravo ryžtą per kelerius metus pasiekti tokį integracijos lygį, kokio link Europa keliavo keturis dešimtmečius.
Nevengta ryžtingų pareiškimų: Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pabrėžė, kad reikės įveikti egzistuojančius barjerus ir, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, priimti ekonomiškai nepalankius ir nepopuliarius sprendimus tam, kad galiausiai būtų pasiektas geresnis rezultatas. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kuriam ir priklauso 1994 m. išsakytos Eurazijos sąjungos idėjos autorystė, buvo ne mažiau ambicingas: „Integracija, kuri turi būti naudinga visoms narėms, leis pasiekti tai, ko šalys negali po vieną, ir sukurti kažką naujo.“
Anot Vakarų apžvalgininkų, toks įvykių posūkis yra geriausias indikatorius, kad Eurazijos sąjunga nėra tik dar vienas butaforinis integracijos projektas. Akivaizdu, kad 2011 m. įkurta sąjunga stengiasi nebekartoti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) klaidų, tokių kaip nuolatinis išlygų šalims narėms taikymas ir bendro pobūdžio tikslas. Tuo metu NVS greičiau buvo suirusios SSRS tvarkingo išsiskaidymo, o ne naujos ekonominės ir politinės integracijos projektas.
Tiesa, kaip „Veidui“ sakė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas, naująjį projektą įgyvendinti nebus lengva: „Eurazijos sąjunga iš tikrųjų siūlo naują integracijos kokybę ir savotišką alternatyvą ES, bet bandoma labai sparčiai įgyvendinti tai, ką kryptingai dirbdama Europa pasiekė per labai ilgą laiką. Akivaizdu, kad vien ambicingų politikų susitarimų nepakaks: dokumentai turi veikti praktiškai, o naujoms taisyklėms įdiegti prireiks nemažai laiko.“

Ukrainos dilema

Eurazijos sąjungos efektyvumą užtikrina viršesnė už nacionalines Eurazijos ekonominė komisija (EEK), sukurta pagal ES Komisijos modelį. Šiai komisijai, kuriai vadovauja ilgametis Rusijos prekybos ministras Viktoras Christenka, valstybės narės patikėjo kompetenciją prekybos politikos, muitų, išorinių tarifų, netarifinių barjerų, prekybos apsaugos, techninių standartų srityse. Kaip pabrėžiama Rytų Europos studijų centro atliktoje studijoje, dar iki 2015 m. EEK svertai gali apimti energetikos politiką, viešuosius pirkimus, paslaugų prekybą, konkurenciją, investicijas.
EEK vadovų susitikime Astanoje priimti du su tuo susiję esminiai sprendimai: dar sykį patvirtinta didelė integracijos sparta susitarus, kad ekonominė sąjunga taps tikrove jau nuo 2015 m. sausio, parašus ant atitinkamų dokumentų suraitant kitų metų gegužę, be to, pasirašytas memorandumas su Ukraina, pagal kurį šiai valstybei suteiktas EEK stebėtojos statusas.
Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas šį Ukrainos žingsnį pavadino esminiu ir lemiančiu “sugrįžimą į internacionalinį Eurazijos kūrimo kelią, kurio buvo atsisakyta po oranžinės revoliucijos”. Anot jo, stebėtojos statusas suteikiamas tik toms valstybėms, kurios yra apsisprendusios stoti į sąjungą. Tokį požiūrį netikėtai vainikavo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, į neišjungtą mikrofoną juokais tarstelėjęs: „V.Janukovičius pas mus turbūt nebeužsuks.“
Ukrainiečiams teko raminti aistras. Prezidentas V.Janukovičius suskubo skambinti Europos Komisijos vadovui Jose Manueliui Barroso ir patikinti, kad naujasis stebėtojos statusas nesikerta su Ukrainos strategine eurointegracine kryptimi ir nėra kliūtis tolesnėms deryboms dėl Asociacijos sutarties pasirašymo. Ir pridūrė kartu su visomis valdžios struktūromis darąs viską, kad šios derybos baigtųsi sutarties pasirašymu Vilniuje.
T.Janeliūno teigimu, vertinti, ką iš tikrųjų reiškia naujasis Ukrainos statusas, kol kas sudėtinga, nes apie praktines šios sąjungos implikacijas žinoma pernelyg mažai. Vis dėlto atrodo, kad Kijevui vis sunkiau sekasi sėdėti ant dviejų kėdžių ir mėginti suderinti iš esmės nesuderinamas Rytų ir Vakarų integracijos kryptis. Iš tiesų Rytų partnerystės šalims, tokioms kaip Ukraina, galiausiai teks pasirinkti tarp ES ir Eurazijos reguliavimo erdvės, nes net ignoruojant politinius argumentus išorinės prekybos režimų bei netarifinių reguliacijų skirtumai ekonominę dimensiją iš esmės paverčia nesuderinama. Todėl, pasak VU TSPMI docento, suvažiavimas Vilniuje ir sprendimas dėl Asociacijos sutarties gali tapti lūžiniu, nulemsiančiu tolesnę politinių įvykių raidą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.