Ukraina žaidžia dvigubą žaidimą: mėgina kiek įmanoma laviruoti tarp draugiškų santykių su Rusija ir bent pakenčiamų – su Vakarais, nepaisant to, kas šioje šalyje laimi eilinius rinkimus.

Ukrainos parlamento rinkimai ypač didelių staigmenų nepateikė, bet tapo dar viena proga pasvarstyti, kur link žingsniuoja ši neseniai Lietuvos itin globota ir lyg jaunamartė Europai piršta valstybė.
Rinkimus, kaip ir prognozuota, laimėjo iš pažiūros prorusiškai nusiteikusio Viktoro Janukovyčiaus blokas, įveikęs tarsi ir vakarietišką giesmę giedančius Julijos Tymošenko bendražygius. Vakarai, kaip ir buvo galima numanyti, Ukrainos rinkimus pavadino riedėjimu atgalios ir pabaksnojo pirštu į nesusipratimus skaičiuojant balsus bei ne didesnius nei visuomet spaudos suvaržymus.
Na, o Ukrainos Aukščiausioji Rada, įvertinusi visus šiuos pliusus bei minusus ir nutarusi, kad dėl šventos ramybės verta pamaloninti dėl rinkimų rezultatų kaip įprasta protestuojančias ukrainiečių minias, praėjusios savaitės antradienį Centrinei rinkimų komisijai (CRK) liepė surengti pakartotinius rinkimus penkiose vienmandatėse apygardose. Jose iš pradžių laimėjo opozicija, paskui netikėtai buvo paskelbta valdančiųjų pergalė, tad pakartotiniai rinkimai buvo visai logiškas ir suprantamas žingsnis: nors jie nieko iš esmės nepakeis (keli mandatai opozicijai per daug nepagelbėtų, net jeigu jai ir atitektų), užtat susidarys įspūdis, kad tautos, o gal ir Vakarų, balsas Ukrainoje kartais išgirstamas.

Rusijai nuolaidžiauja tik tiek, kiek būtina

Vis dėlto daug garsesnis ir aidesnis Ukrainoje yra Rusijos balsas. Bet ar teisinga sakyti, kad Ukraina galutinai atsisakė ambicijų tapti vakarietiška ir pasirinko glaudesnę partnerystę su Rusija? O gal ir šiuo atveju, kaip ir rengiant pakartotinius rinkimus, Ukrainos valdžia sugeba puikiai subalansuoti skirtingus interesus ir, kur reikia, nusileisti Vakarams, o kur naudinga – pataikauti Rusijai?
Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors V.Janukovyčius buvo vadinamas neginčijamu Kremliaus atstovu Ukrainoje, jis sugeba atsispirti pagundai tapti visišku Rusijos vasalu. Pavyzdžiui, viena vertus, netgi paskutinio vizito prieš spalio 28 dienos rinkimus V.Janukovyčius išvyko būtent į Rusiją. Tačiau iki pat šiol jis atsisako žengti lemiamą žingsnį kuriamos Muitų sąjungos link. Pirmuoju atveju, kaip aiškina Ukrainos pasaulinės politikos instituto direktorė Aliona Getmančiuk, tai gudrus būdas derėtis su Europos Sąjunga parodant jai, kad derybos su Rusija vyksta visu pajėgumu. Antruoju – tai pačiai ES rodoma, kad Ukraina yra atvira ir dialogui su Vakarais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.