Studentų skaičiaus mažėjimas, kurį atremti galima siūlant kokybiškas studijas, kokybiškas rinkai reikalingas mokslas, efektyvi vadyba – žinia apie šiuos pamatinius principus 2015 m. bus dar aiškesnė. Dar ryškesnis bus ir jau anksčiau brendęs persitvarkymo poreikis, kuriam savarankiškai ryžtasi tik dalis aukštųjų mokyklų.

Gabija Sabaliauskaitė

Mokslo kūrimo 2015 m. postūmiu taps slėnių – integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų veikla. Studijų kokybei impulsą duos vienodos starto sąlygos studentams, jei bus susitarta dėl minimalaus stojamojo balo. Susiderėti dėl žaidimo sąlygų visuomenei ir autonomiškiems universitetams tikimasi priėmus naują Studijų ir mokslo įstatymo redakciją, kurioje įtvirtintos sutartys su universitetais. Tačiau, be šių atskirų pokyčių, pačios aukštosios mokyklos turėtų ryžtis pertvarkoms, kurias diktuoja laikmetis ir besikeičiančios žaidimo sąlygos, – tai patvirtina „Veido“ kalbinti pašnekovai.

„Tendencija, kuri 2015 m. bus dar ryškesnė, yra būtinybė reaguoti į išorinės aplinkos – Lietuvos ir tarptautinės – keliamus reikalavimus bei iššūkius. Kiek mačiau pavyzdžių, universitetai, kurie sugeba reaguoti į kintančius poreikius ir adaptuotis, juda pirmyn, o kiti bando prašyti valdžios pagalbos“, – prognozuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas ir Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Petras Baršauskas.

Jis priduria, kad universitetų lyderių, visada derinusių mokslą ir studijas, „higienoje“ atsirado ir trečiasis elementas – minties komercializacija, iš universitetų reikalaujanti realizuoti savo mintį, sukurti produktą ir tą rezultatą parduoti. Žinoma, šiuolaikinio pamatinio principo įgyvendinimui reikia užtikrinti ir kitus elementus, kuriuos taikyti reikalauja kintantys gyvenimo poreikiai: taikyti naujus dėstymo metodus, pažangias didaktines sistemas, o žinias perduoti studentams turi ir kitokios kompetencijos dėstytojai, kurie taptų partneriais ir patys nuolat mokytųsi.

Universitetų kuriamo mokslo realizavimui rinkoje teigiamo poveikio artimiausiais metais gali turėti mokslo slėnių veikla. Juk tikimasi, kad juose veikiantys centrai nuties tiltus tarp mokslo ir verslo, sudarys sąlygas kurti aukščiausio lygio tyrimais pagrįstas žinias, skatins mokslininkų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, ūkio sektorių plėtrą ir t.t.

Kad neeilinis slėnių projektas aukštajam mokslui yra reikšmingas postūmis, neabejoja ir KTU, lapkritį atidariusio KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinį verslo inkubatorių, rektorius. Maža to, P.Baršauskas pastebi, kad per slėnių projekto istorijos dešimtmetį susiklostė ir gana retas Lietuvoje reiškinys, kai šią protingą investiciją lydėjo ir dešiniųjų, ir kairiųjų Vyriausybių parama.

Vis dėlto P.Baršauskas primena, kad gera infrastruktūra ir pažangi įranga pati savaime nėra gėris: krūvį turi prisiimti universitetai, kurie valdytų visą procesą nuo minties atsiradimo iki įmonės, rezultato, produkto sukūrimo, o ne paleistų jį savieigai.

Patenka tarp geriausių

Būtent dėl mokslo slėnių aukštajam mokslui suteikiamų galimybių 2015 m. optimistiškai pasitinka ir didžiausia šalies aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas (VU). Laikinai VU rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Jūras Banys įsitikinęs, kad kai VU „Saulėtekio“ slėnio mokslo centrai į vieną vietą sutelks tyrėjus, galinčius dirbti modernia įranga, toks darinys bus reikšmingas ir matomas tarptautinėje Europos erdvėje. Dar iki Naujųjų metų duris atvers VU lazerinių tyrimų centro atviros prieigos centras „Naglis“, o įpusėjus kitiems metams veikti pradės Nacionalinis fizinių technologinių mokslų centras ir Jungtinis gyvybės mokslų centras.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.