Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad šalies universitetai neturėtų priimti silpnų, tačiau sutinkančių už mokslus mokėti studentų, rodo antradienį paskelbti rezultatai.
53,8 proc. respondentų atsakė, kad studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas, skelbia portalas delfi.lt.
31,3 proc. apklaustųjų manė, kad silpni, bet sutinkantys mokėti studentai turėtų būti priimti į aukštąsias mokyklas, nes jie patys finansuoja savo mokslą. 14, 9 proc. į klausimą neatsakė.
Poziciją, kad universitetas turi priimti visus, galinčius susimokėti už mokslą, dažniau nurodė 18-25 metų bei 36-45 metų respondentai. 25-36 metų bei vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau linkę manyti, kad diplomas turėtų būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas.
Paklausti, ar visi universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą, 40,6 proc. apklaustųjų tam pritarė, esą tokiu atveju į aukštąsias mokyklas nepatektų silpniausi.
38 proc. respondentų tam nepritarė, nes esą universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti. 21,4 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.
Delfi.lt užsakymu apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Balandžio 26-30 dienomis apklausti 1002 18 -75 metų gyventojai. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procentų.