Modernūs paplūdimiai, nauji keliai, vedantys link jų, plati pajūrio gatvė, lankytojų nugultas senamiestis ir mažesnė gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina žiemą – tokie planuojami bei jau pradėti įgyvendinti darbai Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje.

Vaidas GRUDIS

Patogu ir gyventojams, ir svečiams

Per artimiausius ketverius metus Klaipėdos paplūdimiai turėtų neatpažįstamai pasikeisti. Tiek keturi esantys pačioje Klaipėdoje, tiek poilsiautojų mėgstamas Smiltynėje jau kitą vasarą turėtų pradėti virsti poilsio prie jūros mėgėjų svajone.

„Paplūdimių sutvarkymo programą visiškai baigsime po ketverių metų, bet pirmuosius jos rezultatus poilsiautojai galėjo jausti jau šią vasarą“, – pasakoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Šiemet paplūdimiuose įrengti dušai, atvestas vandentiekis, šiltojo sezono pramogas po surengtų konkursų patikėta organizuoti verslininkams.

Klaipėdos miesto savivaldybės tikslas – kad jau kitą vasarą bent dviem paplūdimiams būtų suteiktas „Mėlynosios vėliavos“ statusas. Tarptautinę Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja nevyriausybinė organizacija – Aplinkosauginio švietimo fondas, kuris šio prestižinio statuso siekiantiems paplūdimiams yra nustatęs tam tikrus vandens kokybės, teikiamų paslaugų, saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Kokie paplūdimiai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, sprendžia Danijos sostinėje Kopenhagoje posėdžiaujanti Mėlynosios vėliavos tarybos komisija. Apie aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančius paplūdimius skelbiama visuose tarptautiniuose turizmo leidiniuose.

„Norinčiuose iškelti mėlynąją vėliavą paplūdimiuose visus metus reguliariai turi būti tikrinama vandens kokybė, o poilsiautojams sudarytos sąlygos po maudynių jūroje nusiprausti gėlu vandeniu. Svarbus ir tualetų kiekis, privažiavimas prie poilsio zonos, infrastruktūra neįgaliesiems. Ir tai dar ne visi reikalavimai, kuriuos ketiname įgyvendinti“, – sako S.Budinas.

Jo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybė iš įvairių finansavimo programų paplūdimiams bei jų prieigoms sutvarkyti per kelerius metus ketina skirti apie 1,5 mln. eurų.

Dalis planuojamų uostamiestyje investicijų teks ir maždaug keturis kilometrus nuo Melnragės pro Girulius besitęsiančiai Pamario gatvei. Dabar siaura, be šaligatvių gatvė turėtų virsti keturių juostų keliu su automobilių aikštelėmis. Dar vėliau į Girulius planuojamas naujas kelias per Labrenciškes.

„Kol kas turime tik vieną privažiavimą prie pajūrio. Kai nutiesime naują kelią, jį pasiekti bus dar lengviau. Dalies darbų per kadenciją tikrai nespėsime padaryti, bet mieste norisi priimti ilgalaikius sprendimus“, – tikina pašnekovas.

Jo nuomone, Klaipėdos pajūris žmonių yra žinomas ir mėgstamas. Tai liudija kad ir tai, jog po praėjusios žiemos nusiaubtų pakrančių, surengus visuotinę talką, atvyko padėti tvarkyti net suvalkiečiai.

Turistų srautai neslūgsta

Kad ir patys klaipėdiečiai, ir turistai traukia ne tik į Klaipėdoje esantį pajūrį, bet ir į senamiestį, byloja Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) turima statistika. Jau pernai, palyginti su 2013 m., lankytojų padaugėjo 34 proc. Šįmet jų dar šiek tiek pagausėjo. TIC vadovės Romenos Savickienės teigimu, tai susiję ne tik su kruiziniais laivais į Lietuvą plaukiančių turistų gausa, bet ir su automobiliais ar autobusais atvykstantiems keliautojams siūlomų pramogų įvairove.

R.Savickienė neabejoja, kad Klaipėdos regionas mėgstamas dėl dviračių takų gausos. Iš viso čia šia transporto priemone galima įveikti 200 kilometrų. Net 60 kilometrų besitęsiančių dviračių takų yra pačioje Klaipėdoje.

Labai populiarus yra ir keltas į Kuršių neriją. Daug dėmesio sulaukia Turgaus gatvėje įsikūręs privatus gintaro muziejus bei saldainių fabrikas. Abiejose šitose vietose vyksta edukaciniai užsiėmimai. Turistų vertinamas bene populiariausias muziejus Baltijos šalyse – delfinariumas. Dažnai lankomos ir unikalios Pilies bei Laikrodžių muziejų ekspozicijos.

Karščiausia uostamiesčio naujovė, kuriai prognozuojama sėkmė, yra Karalienės Luizės maršrutas. Miesto vadovai nori atgaivinti šią istorinę aplinkybę ir netgi Rotušėje įrengti iškiliai asmenybei skirtą kambarį.

Pasak TIC vadovės, turistai negali nepastebėti ir mieste esančių daugiau nei 300 įvairaus dydžio, formos ir paskirties skulptūrų bei skulptūrėlių. Kai kurias iš jų reikia glostyti, kai kurioms – šnabždėti, o kai kurias tiesiog pastebėti. „Legendos žmones traukia, o mūsų mieste jų daug“, – tikina R.Savickienė.

Svarbu klaipėdiečiams

Šiltoji vasara baigėsi, bet šildymo sezono klaipėdiečiai gali nebijoti. Uostamiesčio gyventojai „pasmerkti“ už šilumą mokėti mažiausiai Lietuvoje, nes tuo pasirūpino pati gamta – uostamiestyje prie jūros visada šilčiau negu žemyne.

„Juo labiau kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Klaipėdoje viršijo visus rekordus. Vasarą kilovatvalandės kaina uostamiestyje buvo nukritusi iki 3,8 euro cento (be PVM) ir visą vasarą buvo mažiausia šalyje“, – teigia AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus.

Priežastis – 6 nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija. Ji prasidėjo atsiradus „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei. Miesto valdomas centralizuotas šilumos tiekėjas AB „Klaipėdos energija“ taip pat padidino konkurenciją: praėjusiais metais pradėjo naujuose katiluose deginti biokurą ir taip pat prisidėjo, kad per metus šiluma uostamiestyje pigo apie 30 proc.

„Vasarą šilumos kainos iš tiesų mažos, nes miestui jos reikia nedaug. Todėl gamintojai, norėdami ją parduoti, yra linkę nuleisti kainą. Žiemą kaina bus įprasta Klaipėdai. Tačiau ji būna mažesnė nei kitur, nes orientuojamės į tai, už kiek ją galime pasigaminti patys, už tiek ir perkame iš kitų“, – aiškina K.Jonkus.

Klaipėdoje šį sezoną atnaujinti du katilai. Investicijos į tai siekė apie 4,9 mln. eurų. Dalį reikiamos sumos miestui skyrė Europos Sąjunga, o dalis lėšų pasiskolinta iš banko. Per šešerius metus miesto valdoma įmonė paskolą grąžins.

Jau svarstoma galimybė tokiu pačiu būdu įrengti dar vieną galingą biokuro katilą ir dar labiau sumažinti šilumos kainą Klaipėdoje.