Prie bankroto ribos priartėjusią bendrovę “Klaipėdos hidrotechnika” prislėgė kreditorių ultimatumas – sumokėti skolas už jūrų uosto teritorijoje nuomojamą žemę arba išsikraustyti kitur.

“Jeigu “Klaipėdos hidrotechnika” per savaitę nesugebės atsiskaityti su uostu, sutartis dėl žemės nuomos su ja bus nutraukta”, – pareiškė Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsikūrusi statybų įmonė jau kuris laikas nemoka mokesčių už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą, kuriame stovi administracijos pastatas, dirbtuvės, kraunama mediena.

Sunkius laikus išgyvenančios “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas Pranciškus Jurgutis pernai P.Jurgutis prašė iškelti “Klaipėdos hidrotechnikai” restruktūrizavimo bylą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas atmetė verslininko ieškinį, nes jis nepateikė reikiamų duomenų apie turimą turtą, jam taikomus apribojimus, kreditorius, jų mokestinių reikalavimų įvykdymo terminus, kitas finansines prievoles ir įsipareigojimus.

P.Jurgutis pernai pateko į teisėsaugos tarnybų akiratį po to, kai E.Gentvilui pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį tikėdamasis sulaukti savo verslui uoste palankių sprendimų. Už tai “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

“Klaipėdos hidrotechniką”, kurios nuosavas turtas pernai rugsėjį įvertintas 51 mln. litų, slegia 23 mln. litų skolos ir ilgalaikiai mokestiniai įsipareigojimai, kuriuos įmonei reikia padengti per metus.

Restruktūrizavimo bylos paprastai keliamos nemokiems ūkio subjektams, kai skolos viršija daugiau kaip pusę jų įstatinio kapitalo.

Vasario pradžioje uosto direkcija vėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti kai kurias su ankstesnės jūrų uosto vadovybės ir “Klaipėdos hidrotechnikos” santykiais susietas sutartis. Manoma, kad dėl galimų pažeidimų valstybei buvo padaryta 50 mln. litų žala.

Šiuo metu atliekami keturi su “Klaipėdos hidrotechnika” susieti ikiteisminiai tyrimai – dėl netinkamai organizuotų uosto valymo ir akvatorijos tobulinimo darbų.

P.Jurgutis dar galėtų atsiskaityti su uosto direkcija pardavęs kitą valdomą įmonę “Klaipėdos keliai”, kurią prieš 7 metus iš uostamiesčio savivaldybės įsigijo už 8,2 mln. litų. Pernai šios įmonės pajamos siekė 22 mln. litų, bet veikla buvo nuostolinga.

Vieną didžiausių Vakarų Lietuvoje kelių tiesimo įmonių “Klaipėdos keliai” valdo bendrovė “Logic Step”, kurios akcijos priklauso dviem fiziniams asmenims.

Kai šią įmonę kontroliavo vien tik P.Jurgučio valdomas Pajūrio investicijų centras, jam priklausė 70 proc. akcijų.

“Lietuvos ryto” žiniomis, “Klaipėdos kelių” akcijomis domėjosi kita didelė įmonė “Kauno keliai”. Dar viena potenciali pirkėja – prieš porą metų į Klaipėdos uostą įžengusi statybų bendrovė “Memelio miestas”.