Galingas ekskavatorius Kauno centre nuo Nemuno kanalo dugno kaušu samsto naftos produktais ir sunkiaisiais metalais užterštą dumblą. Dirbama ties sala, kurioje netrukus duris atvers didžiausia Baltijos šalyse sporto ir pramogų arena, pavadinta Žalgirio vardu.

Kaip antradienį naujienų agentūrai ELTA aiškino Kauno miesto savivaldybės, kurios užsakymu atliekami šie darbai, Aplinkosaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, kol kas apie 30 tonų užteršto dumblo lieka vandenyje, “įrėmintame” iš anksto supiltais dviem žemių pylimais. Netrukus jis baržomis keliaus į senąjį žiemos uostą. Ten, jau sausumoje, dar kartą žadama jį ištirti.

Dalis dumblo, kurio užterštumas neviršys leistinų normų, bus mašinomis išgabentas į regioninį Lapių sąvartyną, o žmogui bei aplinkai ypač pavojingas dumblas pateks į Jonavos įmonę “Grunto valymo technologijos”.

Teršalai Nemuno kanale buvo užsilikę nuo tų laikų, kai saloje veikė laivų remonto dirbtuvės ir uostas. Prieš keletą dešimtmečių sala su Nemuno krantu (nuo miesto centrinės dalies) buvo sujungta siauru sausumos ruožu. Juo nuolat kursavo sunkiasvorės mašinos. Salą teršė ir pramonės įmonės, kurioms sovietmečiu buvo leista į ją versti įvairias gamybos atliekas. Tuoj po to, kai šioje saloje nebeliko keletą metų kauniečių džiaugsmui veikusio sendaikčių turgaus.

Tikėta, kad dešimtmečiais nevalytas, pramonės bei savojo miesto nemylinčių kauniečių užterštas atliekomis kanalo vanduo savaime išsivalys, kai nukasus keliuką tarp kranto ir salos, Nemunas laisvai pratekės kanalu. Tačiau baigiant statyti areną, kanalą atvėrus, upė tik menką dalį teršalų iš jo išplukdė miesto vandens valymo įrenginių link. Kenksmingos sovietmečio “dovanos” liko dumble.

Daugiau nei 4 mln. Lt kainuojantys kanalo išvalymo darbai finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Dešimtadalį jų skyrė projekto užsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Europos Sąjungos paramą nulėmė būtent tai, kad kanalo užterštumas dešimtis kartų viršijo leistinas taršos normas.