BFL

Užsienio reikalų ministerija (URM) vidutiniškai penkis kartus brangiau moka už mobiliojo ryšio paslaugas nei kitos valstybės institucijos, šias paslaugas įsigijusios centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją, konstatavo Valstybės kontrolė (VK).

Valstybės auditorių teigimu, ministerija mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti skirtas valstybės biudžeto lėšas naudojo neekonomiškai.

URM auditas parodė, kad ministerija už ryšio paslaugas moka pagal 2000 ir 2002 metais sudarytų sutarčių įkainius, o jie yra vidutiniškai penkis kartus didesni nei organizacijų, šias paslaugas įsigijusių centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją.

VK duomenimis, URM naudojasi bendrovių “Omnitel” ir “Bite GSM” teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, vidutiniškai mokėdama nuo 11 iki 19 centų už pokalbio minutę savame tinkle ir nuo 11 iki 29 centų už pokalbio minutę skambinant į kitus tinklus.

“Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos analizės rezultatai rodo, kad organizacijos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas pirko pasinaudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 3 centus savame tinkle ir po 4 centus skambinant į kitus tinklus”, – rašoma VK ataskaitoje.

Ministerija mobiliojo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimo atvirą konkursą paskelbė 2010 metų liepą. Anot VK, konkursas buvo skelbiamas kelis kartus, nes buvo tikslinamos konkurso sąlygos.

“URM vadovybė nusprendė nevykdyti pirkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), nes, jos nuomone, ministerijai reikalingos ryšio paslaugos, atitinkančios aukštus techninius ir saugumo reikalavimus, kurie nenumatyti CPO skelbiamoje pirkimo medžiagoje”, – teigiama audito medžiagoje.

Konkurso metu gautas vieno tiekėjo pasiūlymas, kuris viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas, be to, gauta kitos mobiliojo ryšio bendrovės pretenzija dėl konkurso sąlygų. Kilus teisminiam ginčui Vilniaus apygardos teismas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė URM vykdyti tolesnes judriojo ryšio paslaugų pirkimo procedūras.

VK teigia URM aptikusi ir kitų neracionalaus valstybės turto naudojimo atvejų.

Pastabų ministerijai auditoriai turėjo dėl netaupiai panaudotų 74 tūkst. litų įsigyjant mažai reikšmingas ekspertines paslaugas. Ministerija, apklaususi tik vieną galimą paslaugos teikėją, iš jo įsigijo apskaitos organizacinės struktūros ir darbo organizavimo tobulinimo paslaugas, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

VK taip pat nustatė, kad ministerija savo 59 diplomatinių atstovybių išlaidų apskaitą tvarkė iš jų laiku negavusi pirminių apskaitos dokumentų. Auditorių vertinimu, tokia tvarka ministerijai neleidžia tinkamai kontroliuoti, kad lėšos atstovybėse būtų naudojamos teisėtai ir pagal paskirtį.

Vertindami URM administracinio pastato Vilniuje rekonstrukcijos darbų projektą, valstybės auditoriai aptiko, kad sudarant projektavimo paslaugų ir rangos darbų sutartis bei papildomus susitarimus ne visais atvejais vadovautasi Viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimo sąlygos parengtos pažeidžiant nustatytą metodiką, nepagrįstai mokėta už faktiškai neatliktus darbus.

Be to, nustatyta atvejų, kai rekonstrukcijos darbams skirtos biudžeto lėšos naudotos netaupiai ir neekonomiškai.

Tačiau URM pastato rekonstrukcijos projekto detalius duomenis yra priskyrusi riboto naudojimo duomenims, todėl VK negali skelbti jokių sumų.