Įgyvendinant Utenos rajono, kaip modernaus Rytų Aukštaitijos regiono ekonominio centro, kuriame saugu ir patogu gyventi, viziją, kuriamos naujos galimybės verslui, taikomos lengvatos investicijoms.

Šio miesto užmojus išduoda ne tik įsisiūbavę ar jau baigti regiono plėtros projektai, bet ir apdovanojimai, Utenos rajono savivaldybės pelnyti už siekį regioną paversti patrauklia vieta gyventi ir svečiuotis. 2009 m. Utena gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą kaip geriausiai šalyje ES paramą panaudojanti savivaldybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal racionalų ES lėšų panaudojimą Utenos rajono savivaldybės rodikliai yra vieni geriausių šalyje.
Tarptautinį dėmesį Utenos rajono savivaldybė užsitikrino už pastangas mieste gerinti gyvenimo kokybę. Dar 2007 m. Londone vykusiame konkurse „The International Awards for Liveable Communities“ Utena laimėjo sidabro apdovanojimą. O 2011 m. Pietų Korėjoje, Seule, vykusiame minėtame konkurse Utenos rajono savivaldybės laimėtas bronzos apdovanojimas. Vien tam, kad Rytų Lietuvos miestas patektų į konkurso finalą, reikėjo nurungti per 300 konkurentų iš viso pasaulio.
Itin palankų Utenos rajono savivaldybės darbų įvertinimą lėmė sprendimas investuoti į biokuro katilų įrengimą. Jau šių metų sausio mėnesio kaina už šildymą vietiniams gyventojams sumažėjo 11 proc. ir Utena atsidūrė pirmame šalies savivaldybių penketuke pagal būstų šildymo pigumą.
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas neslepia ambicijų ir ateityje miestą išlaikyti lyderio pozicijose, todėl numato įgyvendinti investicinius projektus, kuriuos vienija bendri tikslai: konkurencinga vietos ekonomika, žmogiškųjų išteklių plėtra, moderni infrastruktūra ir darni aplinka. A.Katinas pabrėžia, kad tai ir patys svarbiausi Utenos rajono plėtros iki 2017 m. prioritetai.

Kelias į naujoves – per investicijas

Apie Utenos rajono savivaldybės inicijuotus projektus ir permainas – pokalbis su meru Alvydu Katinu.

– Kokie metai Utenai buvo reikšmingiausi siekiant permainų?
A.K.: Vienas sparčiausių Utenos plėtros ir kaitos dešimtmečių buvo kaip tik pastarasis. Būtent tada mieste atsirado naujų pastatų, taip pat viešųjų erdvių, patrauklių ir svečiams, ir patiems uteniškiams. Sutvarkyti kažkada šabakštynai buvę Vyžuonos, Dauniškio parkai, Krašuonos upės krantinės, Miesto sodas, atnaujinta autobusų stotis, pastatyta Dievo Apvaizdos bažnyčia. 2008 m. atidaryta viena moderniausių šalyje A. ir M.Miškinių viešoji biblioteka, 2009 m. – daugiafunkcis sporto kompleksas. Mieste renovuoti septyni daugiabučiai, ligoninė, aštuonios ugdymo įstaigos. 2008 m. po rekonstrukcijos duris atvėrė miesto baseinas, o pernai pradėtas renovuoti Kultūros centras.
Nuo 2005 m. Utenoje vykdomi vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektai. Pavyzdžiui, 2010 m. baigtas įgyvendinti brangus investicinis projektas: gyvenamųjų namų rajonuose pastatyta 27,28 km ilgio vandentiekio ir 38,95 km ilgio nuotekų tinklų, devynios nuotekų siurblinės ir viena vandens siurblinė. Dabar 99 proc. Utenos miesto gyventojų turi galimybę naudotis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Beje, siekdama paskatinti individualių gyvenamųjų valdų prisijungimą prie centralizuotų miesto vandens ir nuotekų inžinerinių tinklų, Utenos rajono savivaldybės administracija gyventojams skiria kompensacijas.
Aktyvūs metai gražinant miestą ir keliant jame gyvenimo kokybės lygį buvo ir 2011-ieji: rekonstravome Utenio aikštės pastatų fasadus, sutvarkėme pačią aikštę, taip pat atnaujinome K.Donelaičio gatvės viešąsias erdves. Joje įrengtas modernus apšvietimas, universali lauko sporto aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai, BMX dviračių rampa, automobilių stovėjimo aikštelė, jungtys su pėsčiųjų ir dviračių takais Vyžuonų parke. Kartu sutvarkytos ir Utenos sporto komplekso prieigos.
Šiuo metu baigiamas Aušros gatvės viešųjų erdvių sutvarkymo projektas. Renovuojamos Kultūros centro ir „Taurapilio“ kino teatro patalpos. Rekonstruoto kino teatro patalpos bus atiduotos Utenos rajono jaunimo reikmėms, todėl naujajame pastate įsikurs jaunimo organizacijos ir klubai, veiks kūrybinės industrijos.
Beje, džiaugiuosi, kad uteniškiams atsirado ir daugiau kur paganyti akis, pasigėrėti estetiniais vaizdais. Štai pernai, minint Utenos 750 metų jubiliejų, Dauniškio ežero vidury iškilo grojantis, šviečiantis fontanas su vandens ekranu.
– O kokius išskirtumėte didelius projektus, kurie itin svarbūs Utenos rajono plėtrai?
A.K: Didžiausias pastarojo meto projektas – Utenio stadiono rekonstrukcija, kurios pabaiga planuojama 2013 m. Rekonstrukcijai numatyta 17 mln. Lt ES ir savivaldybės lėšų. Šiuo metu darbai jau prasidėję. Po rekonstrukcijos futbolui ir lengvajai atletikai pritaikytas stadionas atitiks tarptautinius standartus, jame tilps apie 3 tūkst. žmonių.
Reikšmingu projektu laikau ir šalia Utenio stadiono esančio Rašės hipodromo rekonstrukciją, nes čia bus sukurta vienintelė atviroje erdvėje moderni aktyvaus turizmo infrastruktūra.
O vienas didžiausių šių metų projektų, kurių įgyvendinimą remia ES struktūriniai fondai, – tai Utenos dumblo įrenginių ir termofikacinės elektrinės statyba.
Bet ypač džiaugiuosi, kad daug dėmesio bus skiriama kaimo vietovėms, įgyvendinant Kaimo atnaujinimo ir plėtros projektą bei LEADER programą.
– Utena – miškų ir ežerų kraštas. Kokios pajėgos metamos turizmui skatinti?
A.K.: Iš tiesų turizmas turi didelę reikšmę Rytų Aukštaitijai. Juk vienas Utenos rajono plėtros strateginių tikslų iki 2017 m. yra rajono turizmo infrastruktūros plėtra. Pritraukiant ES fondų lėšas, įgyvendinamas projektas „Poilsio zonos ir infrastruktūros plėtra Utenos rajono Sudeikių miestelyje“. Šiuo metu jau išplėstas ir sutvarkytas Alaušo ežero paplūdimys: įrengti pėsčiųjų takai su apšvietimu, 50 m ilgio lieptas, valčių prieplauka, vaikų žaidimo bei automobilių stovėjimo aikštelės.
Be to, įgyvendiname Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, kurios tikslas – skatinti turizmą abiejose šalyse. Tad prie Alaušo, Lamesto ir Aiseto ežerų įrengti penki paplūdimiai su poilsiautojams reikalinga įranga, Utenos mieste pastatyta informacinių stendų su miesto schemomis ir Utenos rajono žemėlapiais.
Nors čia gausu kultūros objektų, vis dėlto dauguma turistų labiau domisi poilsiu gamtoje, vandens pramogomis. Tam įtakos, žinoma, turi ryškus sezoniškumas – didžioji dalis poilsiautojų į Utenos rajoną atvyksta vasarą.
– Tad galbūt bus mėginama įveikti sezoniškumą?
A.K.: Sezoniškumo problemą padeda spręsti kaimo turizmas. Mat pagal kaimo turizmo sodybų skaičių Utenos rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvoje – jų užregistruota 40. Sodybų šeimininkai prigalvoję daugybę pramogų ir paslaugų, kurios gali patenkinti net išrankiausio svečio poreikius visais metų laikais. Žiemą populiarus slidinėjimas, čiuožinėjimas, važinėjimasis rogėmis, poledinė žūklė. Poilsiautojai labai pamėgę garinę ir sauso garo pirtis, maudynes kubile.
Beje, šią žiemą Utenos regione jau devynioliktą kartą rengiamos tarptautinės automobilių sporto varžybos „Halls Winter Rally“.
– Pabrėžiate investicijų svarbą skatinant rajono plėtrą. Kuo Utenos kraštas patrauklus investuotojams?
A.K.: Manau, Utenos regionas patrauklus investuotojams daugeliu požiūrių. Visų pirma jis poilsiautojus žavi gamtos grožiu, kalvų, daubų, ežerų, upių, miškų ir juose randamų gėrybių gausa. Nereikia pamiršti, kad Utenos kraštas pagal patrauklumą yra antras po pajūrio regiono. Turime puikų kelių tinklą ir patogų, greitą susisiekimą su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu.
Svarbu, kad sumaniusieji plėtoti turizmo verslą Utenos rajone nepristigs kvalifikuotos darbo jėgos, mat Utenos kolegija rengia puikius turizmo ir viešbučių administravimo specialistus.
– Taigi kokie projektai šiuo metu laukia investuotojų?
A.K.: Išskirčiau tris didžiausius investicinius projektus, kurie vienas kitą papildytų ir smarkiai padidintų turistų srautus bei verslo potencialą. Vienas jų – tai viešbučio statyba. Nors Utenos rajoną kasmet aplanko apie 8 tūkst. žmonių, Utenoje dar nėra viešbučio.
Pirmas svarbus žingsnis investicijų link jau žengtas: Vyriausybė Utenos rajono savivaldybei patikėjo valdyti 0,7 ha žemės sklypą miesto centre, kur ir būtų statomas viešbutis. Jam statyti jau parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Būsimame viešbutyje numatyti 38 kambariai, kuriuose būtų galima apgyvendinti per šimtą asmenų. Numatytos komercinės patalpos maitinimo įstaigoms, parduotuvės, požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, suprojektuotos pirčių komplekso ir kazino patalpos.
Investuotojų laukia ir daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas su slidinėjimo trasa (Sudeikių seniūnijos Viešeikių kaime), kurio detalusis planas taip pat jau parengtas. Kviečiame investuoti ir į veikiantį kempingą „Sudeikiai“, įkurtą ant vieno didžiausių ir gražiausių šalies ežerų – Alaušo kranto, išplėsti ir plėtoti jame aktyvaus poilsio ir turizmo veiklas.
– Kokį vaidmenį gali atlikti savivaldybė, stengdamasi pritraukti privačių investuotojų?
A.K.: Utenos rajono savivaldybė gali taikyti žemės nuomos, žemės bei nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas. Privatiems investuotojams, sumaniusiems investuoti į savivaldybės planuose numatytus objektus, lengvatų tikrai būtų. Stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui ir investicijoms.

tojų