Visa Lietuva pavydi Utenai: uteniškiams žiemos šalčiai kainavo vos ne perpus mažiau nei, pavyzdžiui, pakruojiškiams. Tad ką daryti, kad visur būtų kaip Utenoje?

Paaiškėjo, kad apie 30 proc. kWh kainos priklauso nuo fiksuotų sąnaudų, susijusių su infrastruktūros priežiūra. Tačiau kintamosios sąnaudos, kurios sudaro apie 70 proc. kWh kainos, tiesiogiai priklauso nuo sunaudotų kilovatvalandžių kiekio ir kuro kainos. “Taigi šilumos kainos mažėjimo galimybės gali būti siejamos tik su pigesnio kuro naudojimu. Šiuo metu pigiausias biokuras”, – aiškino Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) pirmininkė Diana Korsakaitė. Štai pigiausiai mokančioje Utenoje 44 proc. šilumos gaunama deginant medieną, o brangiausiai mokančiame Pakruojyje – 0 proc.

Tačiau D.Korsakaitė primena, kad kainą lemia ir jos skaičiavimo metodika, tad VKEK  ketina inicijuoti pakeitimus. Nemažai sprendimų gali padaryti ir vietos savivaldos organai, pavyzdžiui, atsisakyti pelno, atleisti nuo turto nuomos, žemės nuomos įmokų. Taupyti galima ir mažinant šilumos vartojimą – ne tik renovuojant pastatų išorę, bet ir sutvarkant namo vidaus inžinerines sistemas, sudarant galimybę žmonėms patiems reguliuoti šilumą.