Nejau Dalia Grybauskaitė iš tiesų nejaučia jokios asmeninės atsakomybės už tai, kad kitų metų biudžeto svarstymas tik per plauką netapo valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės griūties priežastimi?

Įdomu, ką ji būtų sakiusi ir dariusi, jeigu liberalai kelias paras trukusių derybų su konservatoriais metu vis dėlto nebūtų iškėlę valstybės intereso aukščiau idėjinių principų ir trenkę Vyriausybės durimis su žodžiais: „Tesižino, mes už naujus mokesčiu nebalsuosime“? Tai, beje, artėjančių Seimo rinkimų akivaizdoje visiems liberalams – tiek „masiuliniams“, tiek „čaplikiniams“ – būtų labai naudinga. Vis dėlto valstybinis mastymas nugalėjo ir šį kartą. Bet jeigu D.Grybauskaitė iš anksto taip ir planavo – jog liberalai nesiryš griauti Vyriausybės artėjančios antrosios euro krizės bangos akivaizdoje ir likus keliems mėnesiams iki svarbiausio per visą nepriklausomybės laikotarpį energetinio projekto – Visagino atominės elektrinės – statybos sutarties pasirašymo, tuomet ji neturi nei gėdos, nei sąžinės.
Visa 2012-ųjų biudžeto svarstymo krizė kilo išimtinai dėl D.Grybauskaitės užgaidos – žūtbūt padidinti pensijas jei ne iki 2009-ųjų lygio, tai bent puse to dydžio. Priminsime, kad nors pensijos užėjus finansinei krizei Seime buvo mažinamos laikinai, dvejiems metams, bet jų privalomas didinimas 2012 m. buvo D.Grybauskaitės pramanas. Nes rimto ekonomikos augimo ir pastebimo įplaukų į biudžetą padidėjimo dar reikės keletą metų laukti. Tačiau vasario mėnesį D.Grybauskaitė nei iš šio, nei iš to pareiškė darysianti viską, kad rengiant 2012-ųjų biudžetą jame būtų suplanuotas pensijų didinimas nuo kitų metų sausio 1-osios. Tuo metu Vyriausybė jau kelis kartus buvo atmetusi Seimo opozicijos iniciatyvas didinti pensijas anksčiau nei numatyta, nes tam paprasčiausiai nebuvo pinigų ir D.Grybauskaitė negalėjo to nežinoti.
Žinia, vasarį kai kas D.Grybauskaitės raginimą ir Vyriausybės sutikimą pakelti pensijas vertino kaip netiesioginę Prezidentūros paramą Andriaus Kubiliaus partijai artėjančių Savivaldybių tarybų rinkimų akivaizdoje. Regis, tai buvo klaidingas vertinimas, mat antrą kartą raginimas didinti pensijas iš D.Grybauskaitės lūpų nuskambėjo rugsėjo 1-ąją, artėjant Seimo rudens sesijai, kurios svarbiausiu darbu ir būna biudžeto tvirtinimas. Prezidentės reikalavimo prasilenkimas su sveiku protu buvo stulbinamas. Tuo metu tik aklas nematė, kas dedasi su Graikija ir Pietų Europos skolomis – euro zonos krizė ir iš jos ateinantis smūgis Lietuvai, kurios visas 2011-ųjų ekonominis augimas buvo grįstas eksportu į svarbiausias euro zonos valstybes, buvo akivaizdi. Tą matė ir D.Grybauskaitė, iš karto po reikalavimo 2012-aisiais didinti pensijas, sakiusi: „Kalbėjau ir su premjeru, ir su finansų ministre, ir puikiai suprantu mūsų biudžetinę situaciją. Puikiai matome perspektyvas kitąmet ir turime matyti, kas vyksta aplink Lietuvą. Tai yra tikėtinos ekonominės problemos ir antros sunkmečio bangos įtaka mūsų ekonomikai“.
Taigi, konstatuojame – rugsėjį, Vyriausybei baigiant rengti 2012-ųjų biudžeto projektą ir Seimui renkantis jį svarstyti, D.Grybauskaitė, pati buvusi finansų ministre ir EK finansų komisare, žinojo: jog Graikijos skolų krizė virsta visos euro zonos, taigi ir visos Europos Sąjungos ekonomikos krize; jog euro zonos krizė neišvengiamai pakirs Lietuvos eksportą į ES šalis, pirmiausia – į Vokietiją; jog sumažėjęs eksportas stabdys ekonomikos kilimą ir sumažins įplaukas į biudžetą; jog mažėjančios įplaukos į biudžetą vers Vyriausybę peržiūrėti 2012-ųjų biudžeto išlaidas; jog finansuoti didesnį, nei 3 proc. biudžeto deficitą, nebus iš ko, nes euro krizės metu finansų rinkos sumažino skolinimą netgi Vokietijai.
Trumpai sakant – D.Grybauskaitė puikiai žinojo, jog Vyriausybė neturi iš kur paimti ir negali pasiskolinti 600 milijonų litų, reikalingų pensijų padidinimui, bet vis tiek, keldama balsą, reikalavo padaryti neįmanoma. Kaip reikia vertinti tokį valstybės vadovės (pabrėšime, puikiai išmanančios finansus ir labai teisingai 2008 m. dėjusios į šuns dienas premjerą Gediminą Kirkilą, kad šis nesielgia taip, kaip dabar elgiasi A.Kubilius) elgesį? Atidėjus į šalį nelietuviškus ir necenzūrinius išsireiškimus – kaip visišką finansinį neatsakingumą ir politinį nepadorumą.
Jeigu D.Grybauskaitė galvotų apie valstybės pasirengimą kaip galima saugiau pergyventi antrąją ekonominės krizės bangą, o ne apie norą pasirodyti „labai kieta“ prezidente, kurios žodis nekeičiamas, net jeigu prieštarauja sveikam protui, ji būtų išėjusi į televiziją ir pasakiusi: „Mieli pensininkai. Žinau, kad jums nėra lengva, žinau, kad daugelis jūsų tikėjotės, jog nuo kitų metų pensijos vėl bus tokios, kaip gerais laikais. Deja, valstybės ekonomikos pagerėjimas 2011 m. buvo nepakankamas, kad būtų iš kur paimti papildomų pinigų jūsų pensijoms, o laikai ateina sunkūs, gal net sunkesni, nei 2009-2010 m. Tie, kurie šiandieną uždirba jums pensijas, jau ir taip apkrauti mokesčiais, turi auginti vaikus ir mokėti paskolas bankams, jie neturi tokių lengvatų šildymui ir vaistams, kokias turite jūs. Patikėkite, dirbantiesiems išgyventi šiandien netgi sunkiau, nei pensininkams, tad neprašykite, kad Seimas didintų ar įvedinėtų naujus mokesčius tam, kad kitais metai būtų padidintos jūsų pensijos“. Pensininkai būtų ją supratę. Ir ne tik pensininkai, prezidentę būtų supratę visi. O dabar nesupras daugelis, ypač tie, kurie kadaise už ją balsavo.