Nors Lietuva deklaruoja sutvarkanti reikiamą kiekį atliekų, iš tikrųjų kiekiai yra gerokai mažesni už nurodomus ataskaitose. Jei kitais metais nebus pasiekti užsibrėžti tikslai, Lietuva gali sulaukti baudų, kokiomis buvo nubausta Graikija. Prieš metus Graikija turėjo mokėti po 60 tūkst. eurų kiekvieną dieną ir įgyvendinti reikalavimus.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštriai diskutuojama atliekų tvarkymo klausimu. Akis bado plečiami ar srutomis pratrūkstantys sąvartynai, vis neįsibėgėjantis rūšiavimas ir neskaidrus atliekų tvarkymas. Gamtos sergėtojai ir įstatymų leidėjai tik rodo pirštais vieni į kitus, o imituojamų grumtynių užkaboriuose klesti visą atliekų tvarką kompromituojantis verslas. Maža to, net ir ta nedidelė verslo dalis, kuri siekia išsaugoti reputaciją, gūžiasi po administraciniu volu, per jų galvas važiuojančiu „veržlių ir modernių vadybininkų“ pasiūlymais, kurių, deja, ne visiems pavyksta išvengti.
Poslinkių keičiant tvarką nedaug, dėl padėties aplinkosaugos srityje sunkūs atsakomybės debesys kaupiasi virš atsakingų institucijų galvų.

Netvarkos priešnuodis – įstatymas
Praėjusią savaitę Seime buvo svarstomas įstatymų paketas, iš esmės keičiantis dabartinę atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje ir sudarantis prielaidas, kad reikiami atliekų kiekiai būtų sutvarkyti ne tik popieriuje, bet ir realybėje. Tačiau šis paketas, Seimui pateiktas jau prieš gerus metus, svarstymo sulaukė tik dabar. Maža to, prieš pat vienos iš dalių, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, priėmimą vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys pateikė pataisas, kurios panaikintų įstatymuose numatomas naujoves.
Skirtingi kiekiai popieriuje ir realybėje susidarydavo todėl, kad būdavo išduodamos fiktyvios pažymos apie atliekų sutvarkymą. Pagal dabartinę sistemą įmonės, privalančios finansuoti atliekų sutvarkymą, moka pinigus už vadinamąsias pažymas apie atliekų sutvarkymą. Toji pažyma yra dokumentas, kurį išduoda atliekų tvarkytojas. Pažyma įrodo, kad įmonė sumokėjo jai priklausančią pinigų dalį už atliekų sutvarkymą. Sistemos yda yra ta, kad nors pažymos išrašomos, iš tikrųjų atliekos nėra surenkamos ir sutvarkomos.
Manoma, kad per įvairius tarpininkus Lietuvoje kasmet parduodama fiktyvių pažymų už dešimtis milijonų litų. Taip gamintojų pinigai, skirti atliekoms tvarkyti, užuot pasiekę surinkėjus, nusėda nesąžiningų tarpininkų kišenėse. Į fiktyvių tarpininkų veiklą aplinkos apsaugos inspektoriai žiūri pro pirštus. Aplinkos apsaugos departamentai, juose dirbantys inspektoriai iš tiesų privalėtų kontroliuoti šį procesą, tačiau ši kontrolė nėra pakankama arba kartais net atliekama nesąžiningai.
Dėl šių priežasčių Lietuva neįvykdo nustatytų atliekų tvarkymo normų. Nors deklaruojame, kad sutvarkoma 45–50 proc. pakuočių, iš tiesų – vos 30 proc. Buitinių atliekų sąvartynuose nugula 90 proc., nors pagal ES reikalavimus 50 proc. komunalinių atliekų privalo būti perdirbta.
Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigia, kad jei nekeisime sistemos – grės milžiniškos baudos. Dar blogiau, kad beatodairiškai teršiama gamta.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas patvirtina, kad įdiegus naują sistemą atliekų srautas pakryps į tvarkymą ir Lietuva turės galimybių pasiekti europines normas. „Bet jei kas nors pradės politikuoti, tai greičiausiai įstatymų priėmimo procesas gali pradėti strigti“, – baiminasi J.Šimėnas.

Naujos tvarkos ypatumai
Pagal naująją tvarką, jei importuotojų ir gamintojų asociacija užsiima, pavyzdžiui, tik pakuočių tvarkymo organizavimu, ją turi būti įsteigę tie importuotojai ir gamintojai, kurie įpareigoti jas tvarkyti. Pagal siūlomas įstatymų pataisas gamintojai ar importuotojai, ar jų įsteigtos organizacijos privalės sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir susitarti, kaip bus finansuojamas antrinių žaliavų surinkimas. Savivaldybės turės sudaryti atskiras sutartis dėl atliekų surinkimo, išvežimo ir perdirbimo, kad sistema būtų skaidri ir lengvai kontroliuojama.
Kontrolę taip pat turėtų palengvinti ir numatytas 25 proc. barjeras – tai reiškia, kad pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galės būti išduodamos tik tai organizacijai, kurios nariai – gamintojai ir importuotojai – Lietuvos rinkai tiekia ne mažiau kaip 25 proc. viso šalyje parduodamo šios įrangos kiekio. Keletą organizacijų būtų daug lengviau prižiūrėti ir kontroliuoti.
Šiuo metu egzistuojanti tvarka užtikrina tiesiog idealias sąlygas piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, viena pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač kritiškų vertinimų sulaukianti organizacija – Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) turi licenciją organizuoti net penkių rūšių atliekų iš septynių esančių AM sąraše tvarkymą. Žiniasklaidoje pasirodė duomenų, kad tokias išskirtines šiltnamio sąlygas sau susikūrė ne prekių importuotojai ar gamintojai, o asmenys, anksčiau dirbę kontroliuojančiose institucijose.
GIA direktorius Alfredas Skinulis, paklaustas apie sistemos spragas, sako, kad prie kiekvieno savo asociacijos nario kabinete taip pat nesėdi ir negali garantuoti už jo veiksmus. „Dalis importuotojų vykdo pareigas, o dalis nieko nedaro. Pavyzdžiui, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų importuotojai turi užtikrinti, kad būtų surinkimo sistema, kibiriukai parduotuvėse, mokyklose ir kitur. Asociacijos nariai moka šimtus tūkstančių litų, kad sistema būtų. Asociacijai nepriklausantys importuotojai to nedaro ar imituoja darymą. Jie neišleidžia nė lito, ir tuomet susidaro nelygios konkurencinės sąlygos tiems, kurie yra atsakingi“, – aiškina A.Skinulis.
Šie teiginiai kelia daug abejonių, nes į raštu pateiktus kitos asociacijos, vienijančios elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus (EPPA), prašymus ištirti galbūt fiktyvią GIA veiklą surenkant panaudotas baterijas ir akumuliatorius Aplinkos apsaugos agentūra taip ir nesugebėjo pateikti atsakymų. Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria, ar buvęs Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Vilniaus agentūros vadovas A.Skinulis ir jo kolega nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, įsidarbindami įmonėse, kurias anksčiau kontroliavo.

Siekia išlaikyti seną tvarką
Aplinkos ministerijai sistemos spragos žinomos seniai. Vyriausybė tris projektus pateikė Seimui dar 2010 m. rudenį. Tai Mokesčių už aplinkos teršimą, Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų pataisų projektai. Po Aplinkos komiteto posėdžio praėjusią savaitę nutarta, kad įstatymų pataisos įsigalios nuo 2012 m. liepos 1 d., nes reikalingas pereinamasis laikotarpis, įstatymų įgyvendinamųjų aktų parengimas ir priėmimas.
J.Šimėnas sako, jog norėtųsi, kad įstatymai būtų priimti iki Naujųjų metų. Tačiau jau dabar aišku, kad tai nebus lengva. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba praktiškai paskutiniu momentu pateikė nemažai pataisų, iš esmės panaikinančių įstatymuose numatytas permainas.
J.Šimėnas plačiai šio fakto nekomentavo, tačiau pabrėžė žodžius, kad A.Burba tokiu elgesiu siekia laimėti laiko. Pats A.Burba šiemet spalio mėnesį per viešą susitikimą su savivaldybių atstovais pavadino savo komiteto vadovą J.Šimėną „sistemos griovėju“ ir skelbėsi išgirdęs iš savivaldybių atstovų, kad dabartinė sistema juos tenkina.
Pasak A.Burbos, jo pataisos jokiu būdu negrąžina atgal pažymų sistemos. „Mano didžioji dalis pasiūlymų grąžina Vyriausybės pateikto projekto nuostatas. Pažymų sistemos naikinimas yra prioritetinis klausimas. Taip pat išbraukėme daug diskusijų sukėlusį punktą dėl „kieno kito“ garantijų. Garantijas galės suteikti tik komerciniai bankai ar draudimo bendrovės“, – dėsto A.Burba.

Barjerai patinka ne visiems
EPPA vadovas Giedrius Mikulskas teigiamai vertina įstatyme numatytą 25 proc. barjerą: „Tai yra apribojimas, kuris turi sutrukdyti lengvai steigti fiktyvias mažas asociacijas ir vėlgi pardavinėti „pažymas“. Gali kurtis gausybė smulkiuosius importuotojus vienijančių asociacijų ar net pats asociacijos steigėjas deklaruoti importą, o AM nesugebėtų visų sukontroliuoti.”
GIA direktorius A.Skinulis piktinasi 25 proc. barjeru pakuočių tvarkymo asociacijoms ir 10 proc. barjeru elektros ir elektronikos prietaisų tvarkymo asociacijoms. “Turėsime reorganizuotis, išsiskaidyti į atskiras asociacijas, pakuočių tvarkymo licencijos atsisakyti, nes neįveikiame numatyto barjero, patirsime nuostolių. Manau kad apribojimo čia neturėtų būti“, – tvirtina A.Skinulis. Tačiau sugriežtintiems reikalavimams ir didesnei kontrolei jis pritaria.
Nenuostabu, kad daug interesų užkliudantis teisės aktas sunkiai skinasi kelią į gyvenimą. Matyt, fiktyvių pažymų verslas negalėtų klestėti be aplinkosaugininkų žinios. Kas tai – aplaidumas, išteklių stygius ar korupcija? Atsakymų į šiuos klausimus nėra ir vargu ar patys aplinkosaugininkai jau yra pajėgūs išsklaidyti abejones. Gal Seimo Aplinkos apsaugos komitetui būtų pats metas peržiūrėti ir įvertinti jos sistemos efektyvumą, išsiaiškinti, kokių iš tikrųjų technologinių ir logistinių išteklių turi tvarkymą deklaruojančios bendrovės? Ar jos net norėdamos galėtų atlikti deklaruojamus darbus, o gal čia ir klesti fiktyvių pažymų rojus?

Baudų išvengti nepavyks
Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijos labai kruopščiai ir atsakingai kontroliuoja gamtosaugos reikalus. Jei skubiai nepakeisime situacijos, sankcijos bus labai griežtos. Ir ne tik baudų bus skirta, bet ir kils rimtų problemų šiame versle veikiančioms įmonėms. Šiandien dalis pavojingų atliekų išvežama perdirbti ir utilizuoti į užsienį. Perdirbti jų Lietuvoje neapsimoka – investicijos į įrangą, technologijas labai brangios ir niekada neatsipirktų ne tik privačiam verslui, bet ir valstybei. Šaliai pakliuvus į „juodajį sąrašą“, gali kilti problemų ir dėl šių atliekų.
Ar neatsitiks su aplinkosaugos projektais, remiamais ES, taip, kaip įvyko su lėšomis, skirtomis Ignalinos AE uždarymui: parama IAE uždarymui mažinama ir dėl gebėjimo skaidriai bei efektyviai panaudoti lėšas stokos. Nors problemos masteliai nepalyginami, vis dėlto baudos už sužlugdytą atliekų tvarkymo sistemą būtų dar vienas smūgis valstybės reputacijai.

Įkarta
Deklaruojame, kad yra sutvarkoma 45–50 proc. pakuočių, o realiai – vos 30 proc.

Sistemos yda yra ta, kad nors pažymos išrašomos, iš tikrųjų atliekos nėra surenkamos ir sutvarkomos, bet keliauja į sąvartynus