Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Vilnius, spalio 21 d. (BNS). Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.