Už nelegalų darbą baus ir darbuotojus

Siekiant mažinti neoficialaus darbo mastą, kuris įvairiais skaičiavimais siekia beveik 7 mlrd. litų, jau nuo kitų metų liepos turėtų įsigalioti Nelegalus darbo draudimo įstatymas.

Juo remiantis už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, rašo “Verslo žinios”.

“Darbdavių siūlymu už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai: pirmąkart – 500 litų, antrąkart – 1 tūkst. litų suma. Nuo baudų bus atleisti tik tie, kurie pranešė apie nelegalaus darbo atvejį”, – apie paskutinius pakeitimus informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovas Viktoras Majauskas.

Nelegalus darbo draudimo įstatymo įstatymo projektas, pasak jo, dar šiek tiek tobulinamas, bet netrukus pasieks Vyriausybę.

Įstatyme anksčiau buvo siūloma numatyti, jog būtų baudžiami tik darbdaviai, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį sumokant nuo 3 tūkst. litų iki 10 tūkst. litų, o pakartotinai nusižengus – nuo 10 tūkst. litų iki 20 tūkst. litų, bei įpareigojant išmokėti nelegaliai įdarbintam asmeniui ne mažiau kaip 3 mėnesių minimalią mėnesinę algą.

“Neabejoju, kad vėliau nuostatos griežlės, o baudos didės”, – įsitikinęs V.Majauskas.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog nelegalaus darbo mastą galima suskaičiuoti palyginus valstybinį, kuriame nėra atlyginimų vokeliuose, ir privatų sektorių.

“Nors pridėtinė vertė privačiame sektoriuje sukuriama didesnė, atlyginimas sumokamas mažesnis. Vadinasi, skirtumas, kuris sudaro 576 litus per mėnesį vienam darbuotojui, už sukurtą pridėtinę vertę sumokamas vokelyje”, – sakė N.Mačiulis.

Dienraštis rašo, jog bankininkai, žvelgdami iš savo interesų pusės, siūlo riboti ir grynųjų pinigų cirkuliavimą. Tačiau verslininkai abejoja, kad vien represinėmis priemonėmis, nemažinant mokestinės naštos, pavyks išnaikinti nelegalų darbą.

Kitos šalys neoficialios ekonomikos problemą bando spręsti mažindamos mokesčių naštą, didindamos baudas už nelegalų darbą ir ribodamos grynųjų pinigų naudojimą.

“Lietuvoje pinigų kiekis apyvartoje nesumažėjo tiek, kiek sumažėjo BVP, o tai reiškia, kad dalis ekonomikos pasitraukė į šešėlį ir operuoja grynaisiais pinigais”, – pastebėjo N.Mačiulis.