Nusivylusi esama padėtimi visuomenė griežia dantimis – ne vienas yra pasvarstęs, kaip gerai būtų, jei valstybę valdytų ne Seimas, bet patys piliečiai.

Žmonės nusivylę ne valstybe, bet valstybės valdymo kompetencijos stokojančiais politikais. Siekdami bet kokia kaina išlaikyti postus, kai kurie aukšti šalies pareigūnai pamina moralines, etines vertybes ir visuomenės interesus.
Valstybės sėkmė priklauso nuo valdymo. Mūsų besivystančioje šalyje keičiantis valdžioms nebelieka darbų tęstinumo, o juk Lietuvai naudingi strateginiai projektai turi būti tęsiami, nepaisant valdžios kaitos. Žinoma, gali būti keičiami kai kurie veiksmai, prisitaikant prie esamos situacijos, prie laikotarpio, tačiau tęstinumas vis dėlto būtinas. Kiekviena Vyriausybė turi turėti aiškią viziją – strateginį planą, kuriame būtų nurodyti valstybės trumpalaikiai ir ilgalaikiai prioritetai. Už planų įgyvendinimą atsakingas visas Vyriausybės kabinetas – visa komanda, kuri įgyvendina ne kurios nors partijos tikslus, bet patvirtintos Vyriausybės programos tikslus.
Turi būti aiškiai nubrėžti prioritetai pritraukiant investicijas, planuojant nacionalinį biudžetą, planuojant ES lėšų panaudojimą. Manau, jog dabartinės Vyriausybės didžioji klaida buvo ta, kad ji daugiau blusinėjo, ką veikė ankstesnė Vyriausybė, o ne ėmėsi programos įgyvendinimo.
Apskritai visus šiuos ketverius metus trūksta komandinio darbo. Kiekviena ministerija dirba sau – pasidalijo funkcijomis, apsibrėžė, ką turi veikti, bet juk valdymo sėkmė priklauso nuo kompetentingos komandos. Deja, tokios komandos ši Vyriausybė neturi. Strateginio planavimo komitetai panaikinti, Teisės departamentas panaikintas. Niekas netikrina ministerijų pateiktų teisės dokumentų. Netinkamai parengti įstatymų projektai atkeliauja į Seimą ir sulaukia gausybės Seimo Teisės departamento pastabų. Realus darbas vilkinamas.
Dėl biurokratų kaltės visuomenės interesai nustumti į antrą planą. Apie tai byloja kasdieniai pavyzdžiai. Kai tik Lietuvos gyventojas susiduria su valdininkais, kurie turėtų greitai ir efektyviai padėti išspręsti kokią problemą, – kaskart nusiviliama, švaistomos lėšos ir laikas. Tvarkos siekimas suprantamas, tačiau pas mus sistema išsigimė, neliko nei atsakomybės, nei efektyvumo – štai kodėl piktinasi tautiečiai.
Ši Vyriausybė skambiai deklaravo norą mažinti biurokratiją, taip viliodama rinkėją. Tačiau šis suviliotas po rinkimų liko it musę kandęs. Apie Saulėlydžio komisijos saulėlydį kalbėta ne kartą. Jungtos įvairios valstybės įstaigos ir institucijos, darytos reformos, pradedant sveikatos priežiūros ir baigiant mokslo sritimis. Tačiau neapgalvoti ir skubūs pokyčiai, institucijų stambinimas sukėlė sumaištį visuomenėje, bet nedavė teigiamų rezultatų. Biurokratija nesumažėjo. Nereikalingu laiko švaistymu, popierizmu piktinasi ir verslininkai, ir mokslininkai. Dėl to susiduriame su protų nutekėjimo problema, inovacijų ir pažangių technologijų stoka, žlungančiu smulkiuoju verslu, dideliu nedarbu, kurių rezultatas – milžiniška emigracija.
Valstybės valdymas reikalauja žinių, kompetencijos ir tolerancijos. Sprendimai, kurie vėliau paveiks kiekvieną, turi būti priimami derantis visoms suinteresuotoms pusėms, o ne stumiami buldozeriu, arogantiškai užsispyrus kažkuriam iš ministrų.
Kitose Europos šalyse gajus atskaitomybės principas Lietuvoje pamažu eliminuojamas.