Nors paprastai valstybė ligoninėms bankrutuoti neleidžia, tačiau iš tiesų, nebandant pagražinti padėties, nemaža dalis Lietuvos ligoninių šiuo metu yra prie bankroto slenksčio. Be to, finansinė gydymo įstaigų padėtis vis blogėja.
Nė vienos ligoninės pirmojo šių metų pusmečio finansiniai rezultatai nėra teigiami: šiemet liepos 1-ąją mūsų šalies ligoninės turėjo beveik 35 mln. Lt nuostolių, pernai tuo pačiu metu nuostoliai sudarė 25 mln. Lt. Šiuo metu visos Lietuvos sveikatos įstaigos yra skolingos per 80 mln. Lt.
Sveikatos apsaugos ministerija ir jos vadovybė šią padėtį vertina ne visai adekvačiai. Todėl lapkričio pradžioje Lietuvos pacientų, gydytojų, gydytojų vadovų organizacijų atstovai kreipėsi į visuomenę, valdžios institucijas bei politines partijas ir nevyniodami žodžių į vatą konstatavo, kad nuo 2009 m. Lietuvoje finansuojama tik 81–92 proc. sveikatos priežiūros paslaugų patvirtintų įkainių, tad per ketverius metus už suteiktas paslaugas nesumokėta daugiau kaip milijardas litų.
Todėl kreipimosi autoriai Sveikatos apsaugos ministerijos ir konkrečiai ministro Vytenio Andriukaičio prašo pripažinti ir paskelbti visuomenei, kad dabar surenkamų privalomojo sveikatos draudimo lėšų nepakanka visoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, taip pat prašoma ieškoti papildomo finansavimo. O visuomenės kreipimosi autoriai prašo pradėti svarstyti ir pasisakyti dėl papildomo sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinio formavimo ir įteisinimo, kitaip tariant, sudaryti sąlygas gyventojams patiems primokėti už gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Taigi kol ministras V.Andriukaitis apie reformas tik kalba ir pristatinėja visokiausias gaires, sveikatos apsaugos sistemoje, ko gero, pamažu bręsta didžiulės permainos, kurios palies daugelį šalies gyventojų.