Du ketvirčius iš eilės fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio didėjimas skatina tikėti, kad sunkiausi laikai jau praeityje ir daugelis krizės iškankintų Lietuvos gyventojų pagaliau patys pajus ekonomikos atsigavimą. Tad kiek pagrįstos viltys, kad gyventojų piniginės netrukus papilnės?

Priminsime, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis didėjo gana ilgai, iki pat 2008 m. paskutinio ketvirčio. Po to pusantrų metų atlyginimai tik mažėjo, o gyventojai tai pajuto labai greitai ir labai akivaizdžiai. Vertybinių popierių komisijos užsakymu atliekamų gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimų duomenimis, 2007 m. po būtinųjų išlaidų nė vieno laisvo lito nelikdavo penktadaliui šeimų, pernai tokių buvo ketvirtadalis, o ankstyvą šių metų pavasarį – jau 28 proc.

Nuo šių metų pavasario dirbančių šių šeimų narių mėnesio pajamos statistiškai padidėjo 37 Lt, mat per II ir III metų ketvirčius vidutinis atlyginimas “į rankas” (be individualiųjų įmonių), palyginti su I ketvirčio duomenimis, ūgtelėjo 2,3 proc. ir pasiekė 1621 Lt.

Tuo tarpu palyginus 2008 m. III iki šių metų I ketvirčio duomenis paaiškėja, kad vidutinis atlyginimas iš viso sumažėjo beveik 190 Lt. Taigi per pastaruosius du ketvirčius matomas padidėjimas yra nedidelė kompensacija to, kas buvo prarasta. Vis dėlto ir tai reikšmingas veiksnys, per vartojimą prisidedantis prie spartesnio ekonomikos atsigavimo, o kartu – ir tolesnio atlyginimų kilimo. Pirmieji atsigavimo ženklai matomi jau dabar – darbo užmokesčio didėjimo priežastimi Statistikos departamentas įvardija išaugusį darbų mastą ir didesnį darbo valandų skaičių.

Pasirodo, labiausiai darbo užmokestis kilo žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, statybos, apdirbamosios gamybos sektoriuose. Šie sektoriai buvo minimi tarp tų, kuriuose 2008 m. pabaigoje ir vėliau, smarkiai mažėjant užsakymų skaičiui ir darbo apimtims, atleista daug darbuotojų. Iš esmės nesikeičiantys nedarbo rodikliai rodo, kad ir dabar darbdaviai vis dar nesiryžta priimti daugiau darbuotojų. Greičiau skatina esamus dirbti daugiau, taigi ir šiek tiek daugiau uždirbti. Be to, prie statistinio darbo užmokesčio didėjimo prisideda ir tai, kad kai kuriose srityse ima stigti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, o patyrusiems tenka mokėti daugiau. Norėdami išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų, darbdaviai bus priversti didinti algas – taip gerėjančios ekonominės padėties ženklai pamažu išryškės ir darbo rinkoje.

Taigi teorinis pagrindas didinti algas yra, bet sakyti, kad krizė jau praeityje ir planuoti, ką įsigysime už didėsiančius atlyginimus, vis dėlto dar negalime. Darbdaviai neskubės didinti darbo užmokesčio vos pajutę stipresnį ekonomikos pulsą – greičiau ilgai stebės rinką, savo verslo apimtis ir veiksmų imsis tik tuomet, kai bus užtikrinti, kad šie bus teisingi.

Tai iliustruoja ir šiųmečio bendrovės “Hay Group” tyrimo duomenys, skelbiantys, kad 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių per ateinančius metus koreguoti bazinių atlyginimų neketina, o 41 proc. planuoja juos didinti vidutiniškai 4 proc.

Beje, realiai pajusti darbo užmokesčio padidėjimą sunku ir dėl kainų augimo. Pavyzdžiui, palyginus 2009 m. IV ir šių metų III ketvirčių duomenis matyti, kad, nepaisant stabilaus dviejų ketvirčių augimo, darbo užmokestis vis dar 1,6 proc. mažesnis, nei buvo praėjusių metų pabaigoje. O vartojimo prekių ir paslaugų kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 2 proc., tad užburtas ratas, kuriame pajamų gausėjimą iškart “kompensuoja” išlaidų didėjimas, sukasi visa jėga.

Suprantama, anksčiau ar vėliau ekonomika vėl įsibėgės, šis ratas sulėtės, o gyventojų piniginės ims pilnėti ne tik statistine išraiška, bet ir iš tikrųjų. Kol kas tam trukdo ir ekonominės aplinkybės, ir (iš dalies) vis dar pasyvios gyventojų nuotaikos. Nesitikint šalies ir savo asmeninės finansinės padėties gerėjimo vartojama mažai, o tai neskatina kurti naujų darbo vietų paklausai patenkinti ir pasiūlai padidinti.