Nuo gruodžio 11-osios Sveikatos apsaugos ministerija vaistinėms uždraudė taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms.

“Lietuvos rytas” rašo, kad konkuruodami vaistų pardavėjai jau dabar ieško būdų, kaip neprarasti klientų.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos. Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai kol kas neprognozuoja, kaip keisis jų kainos.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.  Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves. Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Iki gruodžio 10-osios visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms – nuolaidos nuo 40 iki 100 proc.”, – penktadienį dar skelbė „Eurovaistinės” platinami lankstinukai.

Iki šiol nuolaidas priemokoms taikė visi vaistinių tinklai, rečiau – pavienės vaistinės.

Nuo gruodžio 11-osios tokiai konkurencijai Sveikatos apsaugos ministerija užtrenkė duris: priemokos visose vaistinėse turėtų būti vienodos.

Bet galutinė kaina vargu ar visur bus ta pati.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos.

Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai dabar tvirtina: kol kas sunku prognozuoti, kaip keisis jų kainos.

„Aišku viena – nesibaigiantis vaistų kainų reguliavimas kelia sumaištį ir tarp pacientų, ir tarp vaistinių”, – sakė bendrovės „Ramunėlės vaistinė” generalinis direktorius Aidas Uždavinys.

Jo teigimu, kompensuojamųjų vaistų kainų suvienodinimo labiausiai siekė savarankiškos, didiesiems tinklams nepriklausančios vaistinės. Mat jos neįstengdavo gauti tokių nuolaidų, kokias didžiosioms suteikdavo vaistų gamintojai.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.

Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves.

Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Prognozuojame, kad mažesniuose vaistinių tinkluose vaistai pabrangs.

O patys sieksime, kad kainos mūsų klientams būtų geriausios”, – patikino bendrovės „Eurovaistinė” komunikacijos specialistas Simas Lilas.

Tinklo „Litfarma vaistinė” vadovo Vaido Sliesoraičio teigimu, žmonės, užuot pirkę vaistus artimiausioje, turės minti takus iš vienos vaistinės į kitą ieškodami, kur pigiau įsigyti vaistų.

Martynas Marcinkevičius

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais

„Iki šiol nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai teikdavo ne visos vaistinės, o tik tos, kurioms nuolaidų suteikdavo vaistų gamintojai. Jie ir šiuo metu tai daro, bet deklaruoja nuolaidas Valstybinei ligonių kasai. Todėl nuolaidų sulaukia ne paskiri vaistinių tinklai, bet visos vaistinės.

Vis dėlto draudimas taikyti nuolaidas priemokoms nesuvienodins kainų. Vaistinės gali konkuruoti mažindamos savo maržą. Jos negali parduoti vaistų brangiau, nei leidžia nustatytas antkainis. Bet mažesnius antkainius jos gali taikyti.”

Nuolaidų neteiks

Kęstutis Čereška

Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva” generalinis direktorius

„Kol kas neįmanoma nuspėti – vaistai pigs ar brangs. Juk veikia ir kiti rinkos reguliavimo mechanizmai: priemokai už kompensuojamuosius vaistus įtakos daro ir jų kaina kitose valstybėse, ir valstybės nustatyta bazinių kainų apskaičiavimo tvarka, ir gamintojų, didmenininkų ar vaistinių taikomos nuolaidos.

Iki šiol pastarosios darydavo nuolaidas priemokoms konkuruodamos tarpusavyje. Galbūt tai jos ir toliau darys, tik savo pelno sąskaita. Mes, gamintojai, joms nuolaidų nebegalime suteikti.

Nuolaidas galime taikyti tik konkrečiam preparatui ir pateikti informaciją apie tai Valstybinei ligonių kasai.”