Per šešerius metus bendrovės “Švytis” savininko ir vadovo Antano Stankaus su sūnumis Dariumi ir Linu įsteigtas pirmasis Lietuvoje privatus industrinis parkas į Tauragę iš viso jau pritraukė apie 80 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

“Nors nesu statybininkas, bet visą gyvenimą stačiau”, – pokalbį pradeda Tauragėje įsikūrusios bendrovės “Švytis” vadovas Antanas Stankus.

Daugelis šalies gyventojų, maždaug prieš 20 metų avėdami Kauno “Inkaro” gamyklos gaminamus sportinius batelius, savo rankomis yra čiupinėję bendrovės “Švytis” produkciją – tuomet “Inkarui” siūtą viršutinę medžiaginę šios avalynės dalį. Tačiau dirbdamas su šiuo užsakovu didelių perspektyvų A.Stankus nematė, todėl pradėjo dairytis naujų galimybių ir pirmiausia apie tai užsiminė savo draugui lietuviui, gyvenančiam Danijoje.

“Po kurio laiko draugas į Lietuvą atvyko su danu, kuris ieškojo siuvimo įmonės, galinčios pagal užsakymą siūti vaikiškus drabužius. Norėdamas parodyti svečiui savo dėmesį pakviečiau jį į savo namus pietų. Po jų jis man pasakė: “Lauk žinių.”

Po savaitės paskambino. Tuomet nemokėjau anglų kalbos, todėl ir atsisėdau, ir atsistojau, ir prakaitas išmušė, bet supratau, kad jis kviečia mane į Daniją. Iš Danijos grįžome su sunkvežimiu, pilnu siuvimo mašinų, ir dideliu darbų užsakymu. Kaip vėliau paaiškėjo, šį pasitikėjimą pelniau svečiui parodęs, kaip gyvena mano šeima. Taigi pradžia buvo neįtikėtina, bet įsivažiavome sunkiai. Siuvėjos net neįsivaizdavo, kad kiekviena drabužio siuvimo operacija apskaičiuota sekundėmis. Todėl joms teko nukelti kojas nuo stalų ir pradėti įtemptai dirbti, o man buvo prilipinti kraugerio ir kitokie vardai”, – atvirai dėsto vienas pirmųjų šalyje su užsienio užsakovais pradėjęs dirbti verslininkas.

Daugėjant užsakymų, kurių buvo gaunama ne tik iš Danijos, bet ir iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, plėtėsi ir UAB “Švytis” patalpos, statomos iš gauto pelno.

“Tačiau ateina metas, kai žmonės praranda saiką. Nors bendrovę plėčiau vien iš savo gauto pelno, pagrindinis partneris iš Danijos pradėjo tiek spausti, kad jam teko taikyti didžiules nuolaidas. Todėl 2004 metais sutarėme dirbti atskirai.

Pastačiau savo partneriui siuvyklą netoliese, Kaliningrado srities Sovetsko mieste, kur iki šiol vyksta gamyba, tačiau dabar nieko bendro neturime”, – detales atskleidžia pašnekovas.

Pasak pono Antano, tuomet prasidėjo naujas bendrovės “Švytis” veiklos etapas, kai dar kartą teko į perspektyvas žvilgtelėti toliaregiškai.

Verslo sėkmė – kurti verslą kitiems

Prieš šešerius metus ponas Antanas suvokė, kad siuvimo verslas netrukus patirs sunkumų, o tai, kad kažkada beveik iš nieko pavyko sukurti didelę bendrovę, stipriai motyvavo imtis naujų iššūkių. Bendraudamas su užsienio užsakovais, lankydamasis užsienio valstybėse, tarptautinėse parodose, ponas Antanas pastebėjo dideles industrinių parkų perspektyvas. “Be “Švyčio” gamyklos dar turėjome įkūrę bendrovę “Tauda”, kuri gamino pramoginius katerius. Dabar šiose gamybinėse patalpose danai gamina vėjo jėgaines. Taip pat gaminome neperšlampamus drabužius, kurie ir padėjo privilioti į Tauragę tokią švedų kompaniją, kaip “Trelleborg”, turinčią pasaulyje per 70 gamybos padalinių.

Nusprendę kurti industrinį parką, pirmiausia pradėjome savo sukurtus verslus perduoti užsienio investuotojams. Tuo ir skiriamės nuo plyno lauko investicijų, kad nelaukiame investuotojų kaip atskrendančių varnėnų su jiems pastatytais inkilais. Užsienio investuotojams reikia viso paketo paslaugų. Pirma, patalpos turi būti įrengtos pagal užsakovų norą, antra, sutvarkome įmonės kūrimo dokumentus ir juridiškai įregistruojame naują bendrovę, trečia, sudarome naujos įmonės personalą. Taigi investuotojui įteikiame raktą, kuriuo atrakinus duris darbus galima pradėti tuoj pat”, – užsienio investicijų pritraukimo receptą atskleidžia ponas Antanas.

Dar viena savo sėkme jis laiko tai, kad iš didmiesčių pavyko į provinciją parsivilioti sūnus Darių ir Liną, kurie baigę mokslus jau dirbo didelėse žinomose įmonėse, tačiau ne sau, o kitiems. Pamatę tėvo verslo perspektyvas, šiuo metu jie atlieka patį didžiausią darbą: važinėja po parodas, dalyvauja įvairiose verslo misijose ir pan. “Dabar neįsivaizduoju “Švyčio” veiklos be sūnų. Bet nors visą juodą darbą nuveikia jaunimas, svarbių pareigų turiu ir aš. Vis dėlto bendraujant su užsienio investuotojais solidus amžius ir patirtis taip pat turi savų pranašumų”, – bendrovės “Švytis” sėkmę apibendrina ponas Antanas.

Box

“Veido” dosjė
Antanas Stankus, 59 m.
UAB “Švytis” savininkas ir direktorius, Tauragės industrinio parko steigėjas

Išsilavinimas: 1974 m. tuometiniame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.

Karjera: daugelyje įmonių dirbo meistru, viršininku, vyr. inžinieriumi, komercijos direktoriumi, direktoriumi. 1992 m. įkūrė siuvimo įmonę “Švytis”, kuri 1993 m. tapo bendra Lietuvos ir Danijos kompanija.

Sėkminga įžvalga: “Mačiau, kad vienas nieko nepadarysiu.”

Duomenys apie Tauragės industrinį parką:
2004 m. įkurtame 30 tūkst. kv. m plote veikia keturios su užsienio kapitalu susijusios bendrovės, kuriose dirba apie 500 darbuotojų. Tai švediško kapitalo bednrovė “Trelleborg Enginered Systems Lithuania”, Lietuvos ir Danijos UAB “Tauraplastas”, norvegiško kapitalo UAB “Egersund Net” ir industrinio parko sumanytoja UAB “Švytis”.

Bendra įmonių apyvarta:
2009 m.    43 mln. Lt
2010 m.    64 mln. Lt