Ekonomistai nesitiki, kad ši Vyriausybė ryžtųsi valstybinių įmonių privatizavimui ar bent jų atvedimui į biržą, nors mūsų valstybės glėbyje esančios įmonės gerokai atsilieka nuo privatizuotų kolegių užsienyje.

Didžiosios Britanijos Vyriausybė pasiryžo pradėti masinį išpardavimą – ant prekystalio per ateinančius keletą metų turėtų atsidurti daugiau nei pusė valstybinių bendrovių pradedant garsiąja pašto įmone „Royal Mail“ bei branduolinio kuro gamintoja „Urenco“ ir baigiant paieškos, gelbėjimo ir skubiosios pagalbos paslaugomis. Ši privatizacija yra dalis Didžiosios Britanijos Vyriausybės taupymo programos, kuri turėtų sumažinti šalies biudžeto deficitą. Tokiomis priemonėmis Vyriausybė tikisi surinkti 9 mlrd. svarų, iš jų 3 milijardus – vien pardavus „Royal Mail“ kompaniją.
Kaip teigia viešosios politikos instituto „New Direction” analitikai, birželį paskelbtame tyrime, viešosios skolos krizė grąžina privatizaciją į ES šalių darbotvarkę. Štai Slovėnijos vyriausybė nuo rugsėjo planuoja privatizuoti 15 valstybei priklausančių firmų, tarp jų NKBM banką, didžiausią telekomunikacijų įmonę „Telekom Slovenije“, nacionalines oro linijas „Adria Airways“, oro uosto operatorių „Aerodrom Ljubljana“. Bulgarija parduoda „Bulgarijos geležinkelių“ krovinių vežimo dalį ir bando privatizuoti karinės pramonės gamyklą VMZ. O Rumunija parduoda 51 proc. pašto „Posta Romana“ akcijų paketą. Aktyviai privatizacijos procesą įsuko ir viena didžiausių krizės aukų Portugalija, praėjusių metų gruodį pardavusi oro uosto operatorių, šiemet – dalį elektros energijos įmonės „Energias de Portugal“ akcijų, taip pat ketinanti privatizuoti nacionalinę pašto paslaugų kompaniją CTT, geležinkelių kompanijos “Comboios de Portugal” krovinių pervežimo dalį, nacionalinę televiziją RTP.
Vis daugiau dėmesio privatizacijai skiria ir mūsų kaimynė Lenkija, šiemet gavusi milijardą eurų iš didžiausio Lenkijos banko dalies akcijų pardavimo, ir stipriausia ES ekonomika Vokietija. Šios šalies vyriausybė 2012 m. gruodį už 1,1 mlrd. eurų pardavė TLG komercinės nuosavybės grupę, ateityje ketina privatizuoti paštą „Deutsche Post”, kurio 30,5 proc. akcijų dar valdo valstybė, taip pat dalį geležinkelių kompanijos.
Beje, „Deutsche Bank“ tyrimas 2011 metais atskleidė, kad privatizacijos potencialas didelėse eurozonos šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija siekia net apie 5 proc. BVP. Pavyzdžiui, privatizavus valstybines įmones Ispanijos valstybės skola galėtų sumažėti 5,9 proc.