„Deja, esame kažkur užsikirtę“. „Mus žlugdo sumaterialėjimas. Kol neatgausime vertybių, murkdysimės tame pačiame prūde, kaip dabar“, – interviu „Veidui“ sakė dešimt metų šaliai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus.

Ant Prezidento V. Adamkaus stalo Turniškėse – „Veido“ savaitraštis, pagrindiniai šalies dienraščiai. Greitai bus penkeri metai, kai jis baigė savo kadenciją valstybės vadovo poste, bet jis neatitrūksya nuo aktualijų, išgyvena dėl Lietuvos problemų ir tebeieško atsakymų, ką reikia daryti, kad mūsų valstybės ateitis prilygtų šiandien labiausiai išsivysčiusioms šalims.
„Deja, esame kažkur užsikirtę“, – su skauduliu taria dešimt metų valstybei vadovavęs V.Adamkus. Paieškas, kas tie pažangos trukdžiai, jis pradeda nuo medicinos – su sunkia liga kovojantis V.Adamkus šią sritį pastaraisiais mėnesiais mato itin iš arti.
V.A.: Medicinoje – didžiulė pažanga. Tačiau šią sritį skirčiau į dvi dalis. Esame pasiekę pasaulinio garso naujausių pasiekimų, gydymo būdų ir jų pritaikymo, turime moderniausių medicinos priemonių ir aparatūros (čia reikia pažymėti, kad be ES pagalbos tiek nebūtume pajėgę įsigyti). Tačiau sveikatos apsaugos administravime padėtis siaubinga, per 24 metus taip to ir nesusitvarkėme – eilės gydymo įstaigose, tvarkos nėra, žmonės kenčia, ypač provincijoje.
Vertinant dvidešimt kelerių metų mūsų laisvo gyvenimo kelią yra sričių, kuriomis tikrai galime didžiuotis. Mokslo srityje esame esame pasiekę nemažai laimėjimų, Lietuva visais laikais išsiskyrė savo kultūros pasiekimais ir savo talentais. Deja, su apgailestavimu tenka sakyti, kad skaudu žiūrėti ir į socialinę sritį – kiek mūsų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, pensininkų, negaluojančiųjų, galą su galu vos suduria. Ir valstybės pasiteisinimo čia negali būti.
Mano supratimu, politiniame gyvenime taip pat nesame subrendę, trūksta politinės kultūros, ypač priimant sprendimus. Dieve apsaugok, kai pasižiūri, kas darosi mūsų Seime, tarp mūsų rinktinių žmonių, koks jų bendravimas, kokios jų kalbos. Gal gerai, kad didesnė dalis Lietuvos žmonių to nuolat nemato.
Žinoma, įtaka iš Rytų per 50 metų negalėjo neturėti neigiamo poveikio. Tad jei dvidešimties su trupučiu metų neužteko Vakarų politinės kultūros normoms ir vertybėms perimti, gal pavyks tai per kitus dvidešimt metų. Tai ilgas procesas.
Beje, kritiką taikau ir sau. Ir man ne viskas pavyko, ką buvau užsibrėžęs.
VEIDAS: Kas konkrečiai, Jūsų paties vertinimu, Jums nepavyko?
V.A.: Per dešimt metų būnant prezidentu dviejų dalykų man nepavyko padaryti, nors stengiausi ir tikėjausi. Pirma, tikrai sunku suprasti, kodėl matant atvirą pasaulį, jo pavyzdį, teisėsaugoje nesusitvarkėme ir nežinia kiek dar tam reiks laiko. Antra, dėl ko man skauda širdį, tai švietimo reforma. Prieš šešiolika metų, kai man teko perimti prezidento pareigas, švietimą, kartu su socialinėmis problemomis, laikiau tarp svarbiausių prioritetų. Deja, iki šios dienos nematau atsakingos, labai aiškios, į ateitį nukreiptos mūsų švietimo sistemos.
Problemos šiose dviejose srityse mane ir šiandien jaudina, deja, nerandu atsakymo, kodėl jų sprendimas stringa, nes, mano supratimu, turime pakankamai talentų, kurie galėtų čia daug padaryti. Deja, esame kažkur užsikirtę.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.