Užsienio politika
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako negalįs vertinti Lietuvos užsienio politikos, nes jos paprasčiausiai nematąs.
“Aš jokių vertinimų neturiu. Jeigu tuos tam tikrus veiksmus norima pavadinti Lietuvos užsienio politika, aš jos dar nematau”, – žurnalistams pirmadienį sakė V.Adamkus.
Tai dvi kadencijas Lietuvos prezidentu buvęs V.Adamkus sakė pagerbimo ceremonijoje žuvusiam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), kada sostinės Sapiegos ligoninės parke buvo pasodintas atminimo medis – liepa.
Koks svarbiausias užsienio politikos tikslas?
Vieną ir svarbiausią tikslą nurodė Prezidentas Antanas Smetona savo kalboje Lietuvių Tautininkų Sąjungos suvažiavime 1933 12 15: EKONOMINĖ KULTŪRA YRA TAUTOS GYVENIMO SVARBIAUSIAS PAGRINDAS, DĖL TO IR POLITIKA – VIDAUS IR UŽSIENIO – TURI PAGAL JĮ RIKIUOTIS.” (knyga “A. Smetonos pasakyta parašyta”, Kaunas, 1992). Taigi, svarbiausias Lietuvos valstybės
bent dabartiniu laikotarpiu tikslas yra daugumos Lietuvos žmonių ekonominės gerovės gerinimas, o vienintelė priemonė tam pasiekti gali būti tik pakankamai stipri VALSTYBĖS EKONOMINĖ GALIA. Deja, po 1990 03 11 ta galia buvo tik susilpninta, o ir vėliau visos vyriausybės ir Prezidentai per mažai nuveikė tos galios sustiprinimui. Vieną kitą žingsnį ta kryptimi bandė žengti Prezidentė D. Grybauskaitė, tačiau ir ji tą problemą sprendžia neryžtingai, per daug nuklysdama į netolimos praeities šešėlius. Todėl ir dar dabar iš esmės vadovaujamasi V. Landsbergio dar 1998 birželio požiūriu į Lietuvos ekonomiką (ypač stambiąsias įmones): “Jonava, Ignalina, Mažeikiai, Kėdainiai (sutrumpintai būtų JIMK) – štai keturios gėlytės, iš kurių, švelniai kalbant, respublikai daugiau žalos, negu naudos.” (straipsnis “Vėžio pažeista respublika” V. Landsbergio Pertvarkos tekstų knygelė “Atgavę viltį”, Vilnius, Sąjūdis, 1990).