Pastarųjų dienų įvykiai verčia kiek plačiau paaiškinti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo santykius su automobiliais bei jų pramone.

Juolab, kad daugelis masinės informacijos priemonių netiksliai apibūdina šio prieštaringos reputacijos bankininko ryšius su automobilių pramone, vadindami jį vos ne vieninteliu švedų koncerno „SAAB“ šeimininku. Netikslią informaciją pateikia ir kai kurie labai rimti spaudos leidiniai.

Bet apie viską nuo pradžių. Dar gyvendamas Taškente bei Dušanbėje, Volodia Antonovas mėgdavo nugvelbti tėvo „Lada“ automobilio raktelius ir pasivažinėti šių Vidurinės Azijos miestų gatvėmis. Persikėlęs į Maskvą 1993 metais, V. Antonovas, būdamas studentu, važinėjo metro. Brangiais automobiliais jis susidomėjo, kai dirbo „Sberbank“ vertybinių popierių platintoju, kai už vieną labai sėkmingą emisiją gavo 4 mln. JAV dolerių komisinių. Pirmasis jo brangus automobilis buvo „S“ klasės “Mercedes“.

Aistra brangioms mašinoms jo neapleido iki šių dienų, V. Antonovas sugeba ir dalyvauti lenktynėse. Prieš keletą metų jis dalyvavo 1000 km lenktynėse Palangoje, kur atstovavo jo nuosavą komandą „Spyker“.

Suskaičiuoti, kiek šiuo metu V. Antonovas turi brangių automobilių tiksliai, matyt, negalėtų ir pats bankininkas. Vien Vilniaus Senamiestyje esančiuose objektuose buvo aptikti trys – „Maybach“ limuzinas (panašų turi statybininkas Robertas Dargis), „Jaguar XK“ bei sportinis „Spyker“. Yra žinoma, kad kur kas didesnis jo garažas yra Jūrmaloje ir Rygoje – ten yra net trys „Ferrariai“, kur kas kietesni nei Nerijaus Numavičiaus.

Ženevos automobilių parodoje šių metų pavasarį savo akimis teko matyti, kaip V. Antonovas, vienai savo referenčių pirko prabangų juodą „Lamborghini Murcelago“. Dama, vardu Tatjana, iš pradžių norėjo geltonos „Murcelago“, tačiau bankininkas pasakė, kad su geltona mašina „nėra ko šviestis“, todėl jis kategoriškai pareiškė, kad arba juoda, arba visai nieko… Dama truputį įraudo, tačiau palinksėjo galva. Garsiai buvo įvaryta ir sandorio už „Lamborghini“ suma – 450 tūkst. JAV dolerių. Šis automobilis, kiek žinoma, jau pristatytas į Maskvą.

Jei tikėti bulvarine spauda, V. Antonovas dar vasarį viename Londono salonų susimokėjo už vieną „Maserrati Quattroporte“, tačiau iki šiol mašinos neatsiėmė.

Na o dabar apie kur kas rimtesnius reikalus – bankininką ir automobilių pramonę. Olandijoje registruota kompanija „Spyker Cars“ yra palyginti mažas grynai sportinių automobilių gamintojas, kurioje V. Antonovas prieš kelerius metus tapo trečiu pagal dydį akcininku. „Spyker“ išleidžia vos vieną dviejų modifikacijų modelį „Spycer C8 Aileron“, kurio paskutinis atnaujinimas buvo 2009 metais. Tai 4,2 lito V8 400 AG sportinis automobilis, kurio kaina nustatoma kiekvienam pirkėjui atskirai, tačiau yra ne mažesnė nei 90 tūkst. eurų. Pagal spec. užsakymus gali būti pagaminti ir sportiniai automobiliai C12, D8, D12 ir E8, E12. Pagrindiniais šių „bolidų“ konkurentais yra laikomi „Maserati Quattroporte“ ir „Porsche Panamera“.

Rusas norėjo įsigyti kontrolinį „Spyker“ akcijų paketą, tačiau įtakingi olandų ir švedų politikai pareiškė maždaug taip: „Ivano negalima prileisti prie moderniausių technologijų“ ir kiti akcininkas su V. Antonovo pasiūlymu nesutiko. Visai neseniai ši kompanija buvo pervadinta į „Swedish Automobiles“, išleidžianti tuos pačius „Spyker“. Šios kompanijos vadovu šiuo metu yra Victoras Milleris. Tačiau prie du mėnesius išaiškėjo, kad ši visa Olandijoje registruota kompanija buvo parduota amerikiečių investiciniam fondui “North Street Capital“ už 32 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos buvo atiduota kaip skola sportinių mašinų detalių tiekėjui – kompanijai „Tenaci“. Taigi, V. Antonovo automobilių pramonėje neliko nė kvapo.

Be to, nuo tiesioginio V. Antonovo įsikišimo į „SAAB“ valdymą prieš trejus metus apsaugojo švedų gamintojo sutartis su korporacija „General Motors“ (GM), pagal kurią amerikiečių automobilių pramonės gigantas GM (priklauso „Chevrolet“, „Buick“, GMC, „Cadillac“, „Opel“ ir dar 9 prekiniai ženklai), prieš keletą metų atsidūręs ant bankroto slenksčio, savo „SAAB“ akcijas pardavė, tačiau pasiliko privilegijuotu akcininku, dar 10 metų tieksiančiu švedams automobilių mazgus bei detales. GM švedus nuo bankroto gelbėjo ir 1990 metais.

Pervadinti „Spyker“ buvo amerikiečių investicinio fondo noras. Taigi, rusų bankininko ryšys su „SAAB“ kompanija yra tas, kad „Spyker“ jis iki rugsėjo pabaigos turėjo daugiau nei penktadalį akcijų.

Puikus gamintojas merdi

Puikių savo kokybe bei techninėmis charakteristikomis ir ypatingu saugumu pasižymintis „SAAB“ mašinų gamintojas šiandien yra nežinioje: nuo kovo gamykla neveikia, darbuotojai nuo rugpiūčio negauna atlyginimų.

Dabartiniai akcininkai – „Swedish Automobiles“ jau daugiau nei pusmetis derasi su dviem privačiais Kinijos automobilių gamintojais – „Pang Ja“ ir „Youngman“, norėdami jiems parduoti „SAAB“. Tačiau GM su tuo nesutinka, teigdami, kad Kinijoje jų strateginis partneris yra valstybinė kompanija „SAIC Motor Corp.“, todėl „SAAB“ pardavimas konkurentams pakenks GM interesams Kinijoje. Kitas GM reikalavimas – sumokėti jiems pusę milijardo dolerių, tada jie sutiktų tiekti automobilių platformas, pavadintas „GM Theta Premium“, kurios reikalingos parketinės klasės visureigio „SAAB 9-4X“ gamybai. Parketiniai visureigiai arba SUV klasės automobiliai pasaulio rinkose nuolat populiarėja, todėl 9-4X modelis švedų gamintojui šiuo metu yra bene svarbiausias. Kita vertus, tai pati geriausia prekė ir mašinų pardavėjams, kadangi šios klasės automobiliams yra taikoma pati didžiausia pardavimo marža.

Panašu, kad kol kas sandoris neįvyks, nors dvi kinų kompanijos už 100 proc. „SAAB“ akcijų buvo pažadėjusios iš karto sumokėti 100 mln. eurų ir iki 2014 metų kompaniją padaryti pelningą, per šešerius metus investuojant 2,2 mlrd. eurų. Mat čia kertasi daug interesų – GM, jų partnerių – kinų valdžios ir europiečių interesai.