Lietuvos ir Lenkijos santykiai
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis diskusijoje apie dvikalbius užrašus siūlo nepamiršti, kad tai nėra tik Lietuvos ir Lenkijos problema – esą į šį klausimą dažnai žiūrima per siaurai.
“Įsileidę į valstybinį įstatyminį reguliavimą, mes iš karto gausime kitą kandidatą su užrašais kirilica”, – šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje dėstė V.Landsbergis.
“Lenkai kai kurie protingesni supranta, kodėl mes atsargiai žiūrime į tokias perspektyvas ir kodėl mums tai būtų labai jautri vieta. Iš tikrųjų jautresnė, negu pavyzdžiui, lenkiškas užrašas”, – kalbėdamas apie tautinių mažumų padėtį Rytų Lietuvoje sakė V.Landsbergis.
Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
Kritikai sako, kad rašyba nelietuviškais, nors ir lotyniškos abėcėlės, rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.
Apžvelgdamas Rytų Lietuvos situaciją, V.Landsbergis taip pat aiškino, kad Vilniaus rajone yra politinių jėgų politikų, dirbančių šio regiono izoliacijai.
Jo teigimu, ten gyvenantys lietuviai yra šantažuojami leisti savo vaikus į lenkiškas mokyklas ar darželius.
“Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškiau, kad gyvenimas turi ir sveikų pagrindų”, – šeštadienį sakė V.Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos lenkų problemos yra Lietuvos vidaus reikalas ir tai nėra trikdis geriems Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, kaip dažnai bandoma pateikti.
“Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei”, – dėstė V.Landsbergis
A.Kubilius savo ruožtu aiškino, kad Rytų Lietuvos regionui, kuris esą darosi vis uždaresnis bei atsilieka ekonominiu ir socialiniu išsivystymu nuo analogiškų rajonų prie didžiųjų Lietuvos miestų, reikia skirti ypatingą dėmesį.
A.Kubiliaus manymu, būtina į šį regioną pritraukti investicijas, spartinti struktūrinių fondų įsisavinimą ir nedelsiant spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip nedarbas, žemės nuosavybės atkūrimas.
“Jeigu visoje Lietuvoje nuosavybės yra grąžinta 98 proc. žemės, Šalčininkų rajone 95 proc., tai Vilniaus rajone tik 80 proc.”, – pažymėjo premjeras.
A.Kubilius taip pat akcentavo būtinybę vietinei valdžiai rūpintis Rytų Lietuvos regione gyvenančios lietuvių mažumos poreikiais taip, kaip esą tai daro Vyriausybė nacionaliniu mastu lenkų mažumos atžvilgiu.
+370 5 2058531 begin_of_the_skype_highlighting +370 5 2058531
Buvau tuose kraštuose.Nemalonu, kad kai kuriose vietovėse lietuviškai susišnekėti neįmanoma.Tokie mūsų valdžios ilgametės politikos vaisiai.
Tata teisus.Kaip ir visada,beje.