Vilniaus apygardos teismui liko keturi mėnesiai išnagrinėti ir priimti nuosprendį Viktoro Uspaskicho bei jo vadovaujamos Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, nes po Seimo rinkimų pagrindinis kaltinamasis tiesiog ramiai lauks senaties.

Pastarosios naujienos iš Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo tokios: kreiptasi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, kad šis organizuotų vienos Vilniaus privačios klinikos, nuolat išduodančios kaltinamajai Vitalijai Vonžutaitei ligos pažymas, patikrinimą. Mat tomis pažymomis mojuoja kaltinamosios gynyba, motyvuodama jos nuolatinį nedalyvavimą teismo posėdžiuose. Objektyvumo dėlei vertėtų patikrinti ir tas medicinos įstaigas, kuriose gydosi advokatai bei teisėjos, mat Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos dalyvių sergamumas jau seniai viršijo visas sveiko proto ribas. Kaip ir pati bylos nagrinėjimo trukmė.

Byla trunka aštuonerius metus

Žiūrint formaliai, Darbo partijos ir jos vadovo Viktoro Uspaskicho byla trunka daugiau nei ketverius metus. Tačiau įvertinus visas aplinkybes reikia sakyti, kad ji trunka jau aštuonerius – nuo 2004-ųjų pavasario, kai dar Vytauto Damulio vadovaujama Valstybės saugumo departamento VSD Kontržvalgybos valdyba surinko pradinę medžiagą apie Darbo partijos juodąją buhalteriją. „Ikiteisminis tyrimas dėl V.Uspaskicho buvo padarytas Antrosios (kontržvalgybos) valdybos parengta medžiaga. Visa tai mes galėjome padaryti jau prieš porą metų turėdami visus tuos duomenis, nes jų nepadaugėjo“, – 2006-ųjų rudenį VSD veiklą tyrusiai Seimo komisijai liudijo vienas kontržvalgybos pareigūnų.
Tačiau komanda realizuoti turimą medžiagą į VSD atėjo tik 2006-ųjų gegužę – praėjus mėnesiui po to, kai gavus V.Uspaskicho nurodymą Darbo partijos balsais buvo nuverstas Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Gegužės 19-osios pavakarę VSD užgriuvo Darbo partijos būstinę Vilniuje. Kontržvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo Kastyčio Braziulio pastabumas pareigūnams padėjo sučiupti būstinės darbuotoją, kuri savo automobilio bagažinėje bandė slėpti dėžę su Darbo partijos juodosios buhalterijos dokumentais.
Vis dėlto, atrodytų, sėkminga prokuratūros bei VSD operacija prieš vieną įtakingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų to meto politinių jėgų iš tikrųjų žlugo, mat kratos išvakarėse pagrindinis įtariamasis V.Uspaskichas lyg tyčia išvyko atostogauti į Rusiją – aplankyti giminaičių. Atsižvelgiant į visas vėliau išaiškėjusias aplinkybes galima manyti, kad V.Uspaskichas buvo iš anksto perspėtas, veikiausiai pačių operacijos užsakovų: turtingiausią to meto politiką norėta tiesiog pamokyti ir sukompromituoti. V.Uspaskichas, daug žinojęs apie svarbiausių to meto politinių figūrų – Algirdo Brazausko, Artūro Paulausko, Albino Januškos „valstybininkų“ finansavimo užkulisius, visiems buvo daug patogesnis tremtyje Maskvoje, nei teisme Lietuvoje. Vien jo slapstymasis Rusijoje darė nepatikimus bet kokius „demaskavimus“, kuriais V.Uspaskichas tuo metu viešai grasino.

Teisėsauga laukia politinio aiškumo

Šis istorinis ekskursas būtinas, kad prisimintume Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos atsiradimo aplinkybes ir suvoktume, jog čia ir slypi šios bylos ilgaamžiškumo bei nemarumo paslaptis: nors visos V.Uspaskichui ir kitiems teisiamiesiems inkriminuojamos finansinės machinacijos veikiausiai iš tiesų buvo padarytos, bet byla pradėta siekiant ne teisingumo, o pašalinti konkurentą. Dabartinės žinios leidžia daryti išvadą, kad tuo metu tikrasis, giluminis susikirtimas vyko ne tarp kokių socdemų, socialliberalų ar „darbiečių“, o tarp buvusių „Gazpromo“ tarpininkų V.Uspaskicho bei Antano Boso asmenyje ir esamos tarpininkės „Dujotekanos“, su kuria buvo glaudžiai susiję A.Januškos „valstybininkai“.
Teisėsaugos struktūros nuo pat pradžių byloje nebuvo savarankiškos (tai rodo surinktos medžiagos realizavimo uždelsimas dvejus metus), jai buvo pavestas grupuočių kovos instrumento vaidmuo. Vargu ar prokurorai to nesuprato. Juk jeigu persistengsi ir paskubėsi, o per tą laiką konkuruojančios grupuotės ir jų interesams atstovaujančios politinės jėgos susitars – kalta liks prokuratūra ir teismai.
Kad konkuruojančios grupuotės nuolat derina savo interesus, rodė faktas, jog jau po V.Uspaskicho pabėgimo į Rusiją ir kratų Darbo partijos būstinėje „valstybininkų“ statytinio Gedimino Kirkilo paskyrimas premjeru buvo derinamas „darbiečio“ Jono Pinskaus sodyboje, dalyvaujant ir „Dujotekanos“ vadovui Rimandui Stoniui. Vėlgi vargu ar tuo metu „Dujotekanos“ bylą vedę saugumiečiai, o per juos – ir prokurorai, to nežinojo.
Reikia įsidėmėti: tai, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje teisėsauga suveikė tik gavusi politikų komandą, niekaip negali paneigti tų teisėsaugos surinktų faktų apie finansines machinacijas, dėl kurių šiandien teisiami V.Uspaskichas, Vytautas Gapšys, V.Vonžutaitė, Marina Liutkevičienė ir pati Darbo partija, kaip juridinis asmuo. Jie kaltinami neįtraukę į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų ir apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėję apie 4 mln. Lt mokesčių.
Jeigu tie prokurorų surinkti 150 tomų kaltinamosios medžiagos, sudarančios Darbo partijos bylą, būtų, netiesiogine to žodžio prasme, tušti, V.Uspaskichui nebūtų reikėję beveik pusantrų metų slapstytis Rusijoje, paskui dangstytis pirma Seimo nario, paskui – Europos Parlamento nario neliečiamybe ir visais kitais įmanomais būdais vilkinti bylos nagrinėjimą. Jeigu „darbiečiai“ būtų tokie tyri prieš įstatymą, o kaltinimai – tokie nepagrįsti, kaip jie dabar bando pateikti  įvairiose televizijos laidose bei sodrius užsakymus mėgstančioje žiniasklaidoje, Darbo partijos byla seniausiai būtų baigta. Žinant V.Uspaskicho finansines galimybes samdyti geriausius Lietuvos advokatus, išteisinamasis nuosprendis būtų paskelbtas seniausiai. Tačiau advokatai Darbo partijos byloje ėmėsi atviro, sąmoningo, netgi begėdiško bylos vilkinimo taktikos. Skaitant bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme chronologiją, ima jau net ne pasipiktinimas mūsų teisėsaugos impotencija, bet juokas.

Parodomoj teisėsaugos impotencija

Spręskite patys: kai Europos Parlamentas 2010 m. rugsėjį panaikino V.Uspaskicho imunitetą, bylos nagrinėjimas priminė komediją: vieno kaltinamojo advokatas neatvyksta dėl ligos, kito – dėl užimtumo kitose bylose. Ir taip visus metus: tai V.Vonžutaitė neatvyksta į bene dešimtį teismo posėdžių, nes serga, tai prokuroras užsako jai medicinos ekspertizę, tai M.Liutkevičienė neatvyksta, tai ji atsisako savo advokato ir prašo, kad būtų suteikta laiko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, tai kaltinamieji sutinka paaiškinimus dėl pareikštų kaltinimų duoti tik apklausus byloje visus liudytojus. O jų byloje – keli šimtai.
Visiškas cirkas teisme vyko pernai gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais. Kaltinamojo V.Gapšio advokatas Virgilijus Kaupas paprašė atidėti jau suplanuotą teismo posėdį, nes jis tuo metu esą turėsiąs dalyvauti kitoje byloje. Po trijų dienų Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė, kad toji byla, dėl kurios V.Kaupas negali dalyvauti Darbo partijos byloje, perkeliama į kitą dieną. Tuomet advokatas deda ant stalo pranešimą, kad nebegali toliau ginti V.Gapšio, nes jam „nepriimtinas šios bylos sureikšminimas kitų teismuose nagrinėjamų bylų atžvilgiu“.
Teismas, kur dėsis, byloje daro pusantro mėnesio pertrauką, iki 2012 m. sausio 30-osios. Tą dieną naujasis V.Gapšio advokatas Saulius Juzukonis pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol jis susipažinsiąs su medžiaga. V.Gapšys pagrasina, kad jeigu teismas advokato prašymo netenkins, jis atsisakysiąs S.Juzukonio paslaugų ir ieškosiąsis kito. Teismas, kur dėsis, atideda bylos nagrinėjimą dar trims savaitėms.
Regis, po šio, galima sakyti, parodomojo teismų impotencijos demonstravimo gal teisėjų savigarba neišlaikė, gal kažkas jiems per kuprą lazda užtvojo, bet byla pajudėjo sparčiau. Vasario 21–23 d. teismas paskyrė kaltinamiesiems valstybės advokatus, kuriems nebuvo nei intereso sirgti, nei kitais būdais vilkinti bylos. V.Uspaskichas siuto, bet posėdis vijo posėdį ir kaltinimą palaikantis prokuroras Saulius Verseckas ėmė optimistiškai kalbėti, kad byla bus išnagrinėta greičiau, nei 2014-aisiais sueis senaties terminas. Tačiau kovą vėl ėmė sirgti V.Vonžutaitė, o balandžio viduryje susirgo ir kaltinamoji M.Liutkevičienė. Negana to, ėmė ir apsirgo viena iš teisėjų Daiva Kazlauskienė. Ir nors Darbo partijos byloje yra atsarginis teisėjas, teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė pranešė, kad esant tokiai situacijai nėra jokios galimybės nagrinėti bylą.
Nekyla abejonių, kad V.Uspaskichas siekia vilkinti bylą iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių jis vėl įgis imunitetą. Jeigu, kaip spėjama, Darbo partija bus viena tų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, galima neabejoti, kad V.Uspaskicho imuniteto išsaugojimas bus privaloma sąlyga kitiems koalicijos partneriams. O po to ir 2014-ieji su senatimi ne už kalnų.

2008 m. balandžio 14 d. kaltinimą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje palaikantis prokuroras S.Verseckas prognozavo, kad tokios apimties bylos tyrimas teisme truks mažiausiai metus. Deja, praėjo jau daugiau nei ketveri metai.