Šiuolaikinis vadovas nebijo naujovių ir jų siekti privalo uždegti kitus. To Lietuvos įmonių vadovai mokomi ISM Executive School.
Vadovų magistrantūrą ir mokymus organizacijoms rengianti ISM Executive School Lietuvos įmonių vadovams dar 2013 m. inicijavo mokymų programą “Inovacijų vadyba ir ekonomika”, kurioje studijavo jau apie šimtą įmonių vadovų. Šia programa siekiama ugdyti jų inovacijų supratimą ir inovatyvumą.
Programa atsirado universitetui bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos inovacijų centru. Pasak ISM Executive School akademinių reikalų prodekanės ir projekto “Inovacijų vadyba ir ekonomika” vadovės Virginijos Poškutės, iki tol buvo pasigesta nuoseklios mokymų programos, kuri apimtų visą inovavimo ciklą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Šių mokymų metu klausytojams pristatomas holistinis požiūris į inovacijas. Tai stiprioji programos pusė.
Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, globalėjančiame pasaulyje reikia naujų sprendimų. Inovacijos – tai proto mankšta, turinti lydėti mus kiekviename žingsnyje. Deja, kol kas Lietuva pagal inovatyvumą Europoje yra penkta nuo galo. Į naujas technologijas mūsų šalis investuoja tik 5 proc. BVP, atsilikdama nuo latvių ir estų. Pagal moksliniams tyrimams valstybės skiriamas lėšas tarp Baltijos šalių irgi esame paskutinėje vietoje.
“Svarbiausia yra idėja. Technologiškai šiais laikais beveik viską galima padaryti. Antras sėkmės segmentas – žmonės, kuriantys produktus. Būtent žmonės, susibūrę į komandas, kuria kitokį produktą”, – pabrėžė LPK prezidentas, atkreipdamas dėmesį, kad inovacijų poreikį privalo skiepyti universitetai.
Ši programa – tai jau seniai LPK puoselėta mintis. Kaip priminė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, konfederacija, įvertinusi savo finansines galimybes, įgyvendinti mokymų idėją pakvietė vienas geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų – ISM Executive School ir Vilniaus dailės akademiją.
Taigi jungtinė universitetų ekspertų grupė sukūrė LPK priklausančių įmonių poreikius tenkinančią kompetencijų tobulinimo programą “Inovacijų vadyba ir ekonomika”.
“Design thinking” versle – kas tai?
Pasak S.Besagirsko, didžiausia lietuvių verslo bėda, kad prekės ir paslaugos parduodamos per pigiai. Be to, produkcija nėra užtektinai inovatyvi, kad galėtume priskaičiuoti, pavyzdžiui, 500 proc. antkainį. Valstybė į inovacijas investuoja formaliai, o aukštosios mokyklos nukreipia lėšų šaltinius į tas inovacijas, kurios vėliau nevirsta kūnu.
ISM inovacijų vadybos ir ekonomikos mokymų programa sukurta siekiant nuosekliai apimti visus inovavimo proceso etapus: inovacijų konteksto supratimą, inovacijų skatinimą, inicijavimą, inovacijų galimybių pamatymą organizacijos aplinkoje, organizacijos kultūros, palankios inovavimui, palaikymą, vadovų lyderių kompetencijų ugdymą, inovacijų valdymą ir vertinimą, informacijos apie inovacijas sklaidą organizacijoje ir už jos ribų.
Mokymo programą sudaro trys moduliai, kurių bendra trukmė – 24 mokymo dienos. Šiais moduliais siekiama nuosekliai ugdyti Lietuvos įmonių vadovų kompetencijas, galinčias paskatinti inovacijų atsiradimą ir plėtrą Lietuvos įmonėse.
Pasak ISM Executive School prodekanės V.Poškutės, šią programą kūrė įvairių sričių ekspertai: tai ir ISM, ir Dailės akademijos dėstytojai, ir LPK, ir Lietuvos inovacijų centro atstovai. Tad programos turinys atspindi ir akademinių darbuotojų, ir lektorių praktikų, ir administratorių, ir verslininkų patirtį, kuri galėtų pasitarnauti skatinant inovatyvumą Lietuvos įmonėse. Programa siekta suteikti vadovams galimybę skatinti inovavimo procesą savo versluose, kurti inovacijoms palankią aplinką, valdyti su inovacijomis susijusią riziką.
Pirmojo modulio “Idėjų generavimas ir inovacijų inicijavimas” mokymuose Lietuvos įmonių vadovai per interaktyvius užsiėmimus supažindinami su inovacijų samprata, “design thinking” metodu vadyboje ir organizacijoje, gali išbandyti šio metodo taikymą praktiškai.
Per šio modulio mokumus analizuojant organizacijos aplinką, skatinant gebėjimą atpažinti vietinės ir globalios rinkos ypatumus, formuluojant inovatyvias organizacijos vystymo strategijas ugdomas kritinis vadovų mąstymas.
UAB “Biržų duona” komercijos direktorius Andrius Kurganovas lankė dar tik pirmojo modulio paskaitas ir nenusivylė, nes inovacijų plėtra vystant įmonę, kuriant produktus, valdant gamybos procesus arba ieškant rinkų yra vienas kertinių aspektų. Mokymai apėmė ir vadybinę, ir kūrybinę, taip pat personalo, įmonės kultūros formavimo dalis. Gauta daug naudingų žinių, kurias bandoma pritaikyti praktikoje.
Pavyzdžiui, šioje įmonėje planuojama pritaikyti būtent “design thinking” metodą kuriant tiek įmonės strategiją, tiek konkrečius produktus.
Lūkesčiai pasiteisino su kaupu
Antrojo studijų modulio “Inovacijų įgyvendinimas ir sklaida” tikslas – ugdyti ir didinti vadovų kompetencijas, skatinančias ir palaikančias antrąją inovavimo fazę įmonėse: inovacijų įgyvendinimą ir jų sklaidą organizacijose bei už jų ribų. Visi kalbinti mokymų dalyviai pabrėžė, kad ISM universiteto studijų programa atitinka laikmečio poreikius.
Kuriant programą bendradarbiauta ir su garsiu Šveicarijos verslo institutu ~Lorange Institute of Business Zurich~, orientuotu į įmonių vadovų ir dirbančių žmonių patirtį. Inovacijų vadybos ir ekonomikos neformalių studijų programoje buvo pateikiami naujausi pavyzdžiai diskusijoms auditorijose iš 2013–2014 m. laikotarpio: ne “Google” ar “Microsoft” istorijos, kurios sunkiai pritaikomos lietuvių praktikoje, bet iš mažų ir vidutinių įmonių patirties.
Dalydamasi įspūdžiais apie programos lektorius ir studijų dalyvius, V.Poškutė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės labai kūrybingi ir inovatyvūs. Tačiau gal dėl istoriškai susiklosčiusių tradicijų darbo rinkoje jie neskatinami ieškoti naujovių, imtis iniciatyvos, kuri, beje, kai kurių darbdavių gali būti ir baudžiama. Tad programa siekiama paskatinti Lietuvos verslo vadovus išlaisvinti darbuotojų kūrybingumą ir inovatyvumą, kurio kasdieniame gyvenime lietuviams tikrai netrūksta. Iš daugelio programos dalyvių teko išgirsti, kad atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir noro ką nors pakeisti. Kita vertus, jie suprato, kada nereikėtų rizikuoti.
Patirtis labai naudinga
Kaip sako UAB “Pakmarkas” generalinis direktorius Virginijus Gumbaragis, patirtis, įgyta per mokymų programą, ne tik buvo, bet tebėra ir bus naudinga keliais aspektais. Pirmiausia – ji paskatino drąsiau ir ryžtingiau priimti sprendimus. Įmonės vadovas neslepia, kad įdiegtos naujovės duos realios naudos.
Dėstytojai mokė ir kaip per daug nerizikuoti, kaip atsirinkti, kokios naujovės gerai, kokios – ne. Kaip sukurti kūrybinę aplinką, kad darbuotojai norėtų kurti ir teikti pasiūlymus. Kaip įveikti iš žmonių kylantį pasipriešinimą.
“Džiaugiuosi, kad programa buvo tęstinė, pritaikyta dirbantiems žmonėms. Galima buvo suderinti darbą su mokslu, – sakė įmonės “USI International” generalinis direktorius Darius Valečka. – Su malonumu tęsčiau tokius kursus.”
Šios įmonės vadovas pabrėžė, kad teko pasikartoti senas žinias ir įgyti naujų, plečiančių pasaulėžiūrą. Kiekvieną paskaitą lydėjo ne tik teorija, bet ir praktiniai darbai.
“Įvertinome aukštą dėstytojų profesinį lygį, jie skatino dirbti kitaip, išeiti iš tradicinės “dėžutės” sampratos tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Universitetas suteikia teorinių žinių, kurias keliaudamas per gyvenimą įvertini praktikoje. ISM universitetas su savo studijų programa įmonių vadovams suteikė koncentruotą turimų žinių peržiūrą arba priminimą su atnaujintu požiūriu”, – apie studijų programą “Inovacijų vadyba ir ekonomika” kalbėjo įmonės vadovas.
Programa įdomi dar ir tuo, kad į grupes susirinko įvairių verslo sričių atstovai, kurie dirbdami kartu vienas iš kito galėjo pasisemti sau tinkamos patirties. Be to, vadovai mokėsi dirbti naujų kolegų komandoje. Tai buvo tikras išbandymas, stengiantis derinti netgi charakterio savybes.
“Tai buvo ne monologas, o abipusis bendravimas. Kartu su ISM praleistas didelės pridėtinės vertės laikas”, – apibendrino D.Valečka.
Priešingai nei kitos aukštosios mokyklos, įpratusios dirbti su “tradiciniais” studentais, ISM Executive School, rengdama vadovų magistrantūros studijas ir mokymus organizacijoms, turi patirties dirbti su aukšto lygio verslo bendrovių vadovų auditorija. Pasak V.Poškutės, suaugusiųjų studijos tuo ir įdomios, kad atsiranda glaudi lektorių ir studijų dalyvių sinergija auditorijose, kai gimsta naujos įžvalgos, mokomasi ne tik iš lektorių, bet ir iš savo kolegų, turinčių labai įvairios patirties.
Apie studijų programos “Inovacijų vadyba ir ekonomika” sėkmę liudija faktas, kad labai užsiėmę įmonių vadovai, baigę pirmąjį mokymų modulį, trukusį dešimt dienų, registravosi antram moduliui ir tęsė studijas toliau.
Akivaizdu, kad šis bandomasis universiteto ir verslo bendruomenės projektas pasiteisino, ir ateityje, tikėtina, taps ISM Executive School vadovų magistrantūros studijų dalimi bei atskira neformaliųjų studijų programa.