Ortopedinių techninių priemonių gamintojos „Baltic Orthoservice“ direktoriaus Gedimino Kostkevičiaus planuose – nauji produktai ir perėjimas prie individualių implantų gamybos.

Dviejuose Lietuvos ir net penkiuose užsienio universitetuose studijavęs 55 metų „Baltic Orthoservice“ direktorius Gediminas Kostkevičius skaičiuoja, kad iš viso prasimokė net 13,5 metų. Galbūt dėl to G.Kostkevičius savo vadovaujamą įmonę visuomet stengėsi orientuoti į naujų produktų kūrimą ir technologijų pritaikymą naujose srityse, o ne į standartizuotą gamybą. Dėl šio tikslo lietuviui teko net susikirsti ir išsiskirti su buvusiais bendrovės akcininkais – švedų ortopedinės avalynės gamintojos „Otto Bock“ savininkais, su kuriais „Baltic Orthoservice“ įmonę G.Kostkevičius įkūrė 2001 m.
„Jie norėjo, kad gaminius parduotume tik jiems, ir dar mažesnėmis kainomis. Be to, švedai norėjo, kad būtume tik gamybos įmonė, o mane domino technologijos. Išsilaisvinimas iš „Otto Bock“ leido mums daryti tai, ką norime“, – visuomet matyta vizija siekti inovatyvumo dalijasi vadovas.
Šiuo metu Kaune įsikūrusi ortopedines technines priemones gaminanti įmonė turi techninį centrą, kuriame dirba septyni inžinieriai, – jie nieko negamina, neparduoda, o tik kuria naujus produktus. „Tie žmonės turėjo užaugti, įgauti kompetencijos. Dabar manome, kad jau pribrendome iki naujų inovatyvių produktų kūrimo, bet prie to teko eiti daug metų. Nesakau, kad anksčiau nebuvo progreso, nes užregistravome patentų, pristatėme naujų gaminių, bet dabar, kai kolektyvas subrendo ir įgijo žinių, tikiuosi greitesnio progreso“, – viliasi G.Kostkevičius.

Kurs skulptūras ir implantus

Praėjusiais metais įmonė nemažai laiko skyrė mokslinei tiriamajai veiklai ir naujų produktų kūrimui, nes ortopedines technines priemones pagal individualius pacientų užsakymus gaminanti bendrovė savo veikloje stengiasi pritaikyti naujas technologijas.
Savo gamyboje lietuvių įmonė viena pirmųjų Europoje ortopedinius įtvarus pradėjo gaminti iš anglies audinio, taikydama pažangią „prepreg“ technologiją.  Tokie įtvarai pasižymi lankstumu, lengvumu ir palengvina judėjimą. O prieš kelerius metus kartu su įmone „Elinta“ bendrovė „Baltic Orthoservice“ sukūrė 3D pėdų skenerį. Jis naudojamas skaitmenizuoti pėdos formos geometriją bei gauti pėdos statinės apkrovos nuotraukas. Trimačių vaizdų inžinerijos technologijas „Baltic Orthoservice“ dabar bando pritaikyti kitose srityse – pirmiausia medicininiams implantams gaminti.
„Eisime į implantų gamybą – kol kas eksperimentuojame su radiologinių tyrimų vaizdais. Kompiuteriniais ir magnetinio rezonanso tomografais gaunami žmogaus vidaus organų vaizdai programinėmis priemonėmis transformuojami į trimačius vaizdus, kurių pagrindu projektuojami individualūs implantai“, – atskleidžia vadovas. – Mūsų tikslas – pagaminti daug geresnius implantus, kurie dedami į žmogaus kūną. Kol kas implantuojami standartiniai klubo ar kelio sąnariai, ir neretai chirurgai patiria daug sunkumų, kol pritaiko juos kaulų sąnarinei jungčiai. Mūsų kuriama technologija leis personalizuoti implantus.“ G.Kostkevičius tikisi rinkai individualiai gaminamus implantus pasiūlyti per trejus metus.
Taikydama trimačių vaizdų inžinerijos technologijas „Baltic Orthoservice“ įmonė pradėjo dar vieną projektą, kurį pavadino „Art factory“. „Mes galime  skaitmenizuoti žmogaus kūno paviršių 0,3 mm tikslumu ir padaryti natūralaus ūgio skulptūrą per aštuonias valandas. Anksčiau tokios skulptūros buvo brangios, kainavo dešimtis tūkstančių, o mes norime pasiūlyti daugeliui prieinamas ir tokias, kurias galima gauti per vieną dieną“, – kitą produktą pristato G.Kostkevičius.
Sumažinto dydžio skulptūrą iš paprastesnių medžiagų bendrovė gali pagaminti už tūkstantį litų, tačiau kiek kainuos natūralaus dydžio iš brangių medžiagų pagaminta skulptūra, neatskleidžia. Skulptūroms gaminti bendrovė ketina naudoti marmurą, granitą, medį, akmenį ar net sintetines medžiagas, imituojančias odą. G.Kostkevičius atskleidžia, kad įmonė jau pagaminusi apie 30 skulptūrų, o vienas žinomas politikas pageidavo nusiskenuoti ir virtualioje erdvėje turėti savo trimatį vaizdą.
„Jei Algirdas Brazauskas būtų nusiskenavęs, ginčų dėl biusto panašumo nekiltų“, – juokauja G.Kostkevičius, šią paslaugą oficialiai ketinantis pasiūlyti balandžio mėnesį.
Vadovas mano, kad šie produktai bus patrauklūs ir užsienyje. Šiuo metu įmonė eksportuoja net 90 proc. savo produkcijos. Pagrindinės eksporto rinkos – Skandinavijos šalys, Olandija, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Airija, Anglija, Islandija. Iš tolimų šalių lietuvių sukurta produkcija keliauja ir į Kanadą, Australiją, Prancūzijos Polineziją. Pernai „Baltic Orthoservice“ pardavė savo gaminių ir Kolumbijoje, o Lietuvoje kartais sulaukia pacientų iš Japonijos.

„Veido“ dosjė

Gediminas Kostkevičius, 55 m.
Išsilavinimas: KTU įgijo inžinieriaus matematiko specialybę, technikos mokslų daktaro laipsnį apsigynė Maskvoje, VU baigė teisės magistro studijas, įvairius kursus baigė Vasedos (Tokijas), Bocconi (Milanas), Science-Po (Paryžius) ir Linšiopingo (Švedija) universitetuose.
Pastaroji perskaityta knyga: Stiego Larssono „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“.
Pirmi uždirbti pinigai: pirmame kurse per rudens talką Žiežmarių medelyne užsidirbo 30 rublių.

Apie įmonę

Apyvarta
2011 m. – 11 mln. Lt
Darbuotojų – 106
Antrinės įmonės – Šveicarijoje ir Danijoje