"Veido" archyvas

Jeigu kišenpinigių duosite kasdien, vaikas neturės galimybės mokytis

Lietuvoje vaikai per mažai mokomi, kaip elgtis su pinigais. Dėl to net ir suaugę jie pridaro daug klaidų ir patiria daug nuostolių.

Dabartiniai vaikai pažintį su pinigais pradeda kur kas anksčiau nei jų tėvai ir daug anksčiau nei seneliai. Paradoksalu, bet tai, pasirodo, nieko nereiškia, nes dabartiniai vaikai ir jaunuoliai nemoka elgtis su pinigais arba juos leidžia kur kas neracionaliau nei jų tėvai, būdami tokio paties amžiaus. Psichologai teigia, kad dabartiniai paaugliai ir jaunuoliai finansinio supratimo ir savarankiškumo požiūriu subręsta kur kas lėčiau nei jų bendraamžiai prieš 34–50 metų. Juk tada jaunuoliai jau nuo aštuoniolikos gyvendavo savarankiškai, o dabar tokių, deja, mažuma.

“Veido” kalbintų specialistų vertinimu, pagrindinė priežastis, kodėl vaikai gana lėtai išmoksta suvokti pinigų vertę (o kartais ir visai neišmoksta, dėl to nemažai jaunų šeimų patyrė finansinį krachą), yra ta, kad matė ydingą tėvų pavyzdį, šie beveik visai nemokė jokio finansų ūkio tvarkymo pagrindų, tokių pamokų vis dar nėra mokyklose, be to, dabartiniams vaikams itin didelę žalą daro didžiulis prekių perteklius ir menkos galimybės dirbti bei užsidirbti.

Kiekvienas suaugęs žmogus dar pamena, kokia buvo bloga mama ar negailestingas tėtis, kai nenupirko geidžiamo žaislo. Iš paauglystės iškyla vaizdas, kaip būdavo gėda prieš draugus, jei dėl pinigų stygiaus tekdavo atsisakyti kartu vykti į iškylą arba jei studentaujant po paskaitų tekdavo skubėti į darbą, o ne su visais į barą. Bet čia svarbu žinoti, kad pinigų stygiaus apmaudą patiria ne tik tie vaikai, kurių tėvai pinigų iš tiesų neturi, bet ir tie, kurių kišenpinigiai ribojami specialiai.

Skirtingi asmeninių finansų patarėjai sutaria: pinigų trūkumas verčia vaiką rinktis, ir tai yra pagrindinis mokymo elementas. Būtent jo dauguma dabartinių vaikų nėra patyrę. Galbūt tam galėtų pasitarnauti dabartinis sunkmetis ir sumažėję tėvų atlyginimai? Tačiau čia svarbu žinoti, kad paaiškinimo “nėra pinigų, nes krizė” vaikui neužtenka, todėl aptariant šeimos biudžeto reikalus tėvai neturėtų nuo vaikų slėpti informacijos ir vyti jų iš kambario.

Planuokite biudžetą su vaiku

Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras stebisi paradoksalia situacija. Pasak jo, savo atžalų finansiniu švietimu labiau rūpinasi ne sunkiai besiverčiančios šeimos, bet stabilias pajamas ir savo verslą turinys tėvai.

Pinigai – gan sudėtingas nūdienos instrumentas, kuriuo priversti naudotis visi, todėl labai svarbu vaikus supažindinti su šio instrumento galimybėmis ir nuolat lavinti gebėjimą juo naudotis. Svarbiausia, kad jaunas žmogus suprastų, kaip reikia tvarkyti turimus finansus, norint pasiekti trokštamų tikslų.

“Didžiausia klaida, kurią daro dauguma tėvų, – neįtraukia vaikų į šeimos biudžeto planavimą. Mano pastebėjimu, geresnės sąlygos finansiniams klausimams spręsti sudarytos pasiturinčių šeimų vaikams. Nors galbūt nepamatuojamai geresnių pamokų gautų tie vaikai, su kuriais tėvai bandytų aptarti, kaip išgyventi iki kitos tėvų atlyginimų mokėjimo dienos. Deja, tiek suaugusieji, tiek jų vaikai, kuriems finansinių žinių reikėtų dar daugiau, ne visada supranta, kaip jų gyvenimą gali pakeisti finansinių žinių tobulinimas”, – savo pastebėjimais dalijasi Ž.Jančoras.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, pirmąsias finansines pamokas vaikai išmoksta šeimoje. “Gal ir ne visada būtina vaikams aiškinti, kiek uždirba tėvai ar kur namie laikomi pinigai, bet, manau, gerai, jei vaikas žino, kad šeima turi sumokėti už sunaudotą vandenį, elektrą, šilumą, perkamą maistą, aprangą ar avalynę.

Ir tik tai, kas liko, galima skirti pramogoms ar kokiems nors gardėsiams. Gerai, jei vaikas įtraukiamas į pokalbį, ką šeimai dabar svarbiau nusipirkti, o kas gali palaukti ar ko galima atsisakyti”, – tikina J.Varanauskienė. Taip esą formuojami finansų planavimo įgūdžiai, mokomasi dėlioti prioritetus.

Kišenpinigiai – ne tik išlaidoms

Mokyklose vaikai gauna mažai finansinių žinių ir ypač mažai sužino apie asmeninių finansų valdymą. “Dabar ekonomikos mokslas pateikiamas kaip sudėtingas dalykas, kurį vargu ar vaikas gali pritaikyti, tvarkydamasis su savo kišenpinigiais. Todėl, skirdami vaikui pinigų dienai, savaitei ar mėnesiui, tėvai turi prisiminti auksinę taisyklę, kad kišenpinigiai turi atitikti šeimos pajamas, t.y. vaikui negalima atiduoti paskutinių pinigų dėl to, kad jis nori lygiuotis į savo turtingesnius bendraamžius.

Kad vaiko išlaidos neviršytų jo “pajamų”, J.Varanauskienė tėvams pataria kartkartėmis pasikalbėti apie šeimos finansus, planuojamas atostogas ar didesnius pirkinius, kuriems taip pat reikia taupyti – paaiškinimas padės vaikui rasti atsakymą, kodėl jis gauna mažiau pinigių nei jo bendraklasiai ar kiemo draugai.

Į tėvų klausimą, kas kiek laiko duoti vaikui pinigų, specialistai atsako, kad geriausia vaikui skirti tam tikrą sumą ilgesniam laikotarpiui, bet nepatartina to daryti iš karto, prieš tai jo nepripratinus prie mažesnių sumų, skirtų dienai, kelioms dienoms ar savaitėms. “Jeigu kišenpinigių duosite kasdien, vaikas neturės galimybės mokytis. O jei skirsite didesnę sumą pinigų, pavyzdžiui, trims mėnesiams, tai gali pažadinti įvairias pagundas be reikalo išlaidauti, todėl pratinti prie didesnio pinigų kiekio planavimo ilgesniam laikui reikia mažais žingsniukais”, – aiškina Ž.Jančoras.

Tvirtinama, kad santaupas vaikas turi laikyti savo žinioje, o ne pas mamą piniginėje. Nebent tėvai iš vaiko skolinasi už iš anksto sutartas palūkanas ir konkrečiam terminui. “Dar vienas sprendimas – banko sąskaita, kurią su tėvų sutikimu galima atidaryti jaunuoliams nuo 14 metų ir tuo rekomenduoju būtinai pasinaudoti kaip priemone mokyti vaikus taupyti ir investuoti”, – sako “Veido” pašnekovas.

Vaikų sąskaitų daugėja

Aktyviau didinti jaunųjų klientų gretas Lietuvoje veikiantys bankai pradėjo prieš trejus metus, kai “Swedbank” sukūrė specialią jaunimui skirtą programą “Zoom”. Nuo praėjusių metų pabaigos jos dalyviais gali tapti ir vaikai nuo septynerių metų. “Swedbank” duomenimis, šiuo metu programa naudojasi 205 tūkst. 7–22 metų amžiaus asmenų. O tam tikra pinigų suma savo banko sąskaitoje vidutiniškai disponuoja apie 80 proc. vaikų ir jaunuolių.

Savo asmenines sąskaitas banke ir mokėjimo korteles turi per 5 tūkst. vaikų nuo 7 iki 14 metų, ir tokių per mėnesį vidutiniškai padaugėja penkiais šimtais. 14–18 metų jaunųjų klientų bankas turi apie 29 tūkst., jų būrys kas mėnesį pasipildo dar apie 1,7 tūkst. Daugiausiai “Zoom” programos dalyvių – nuo 18 iki 22 metų, jų yra daugiau kaip 160 tūkst. ir kas mėnesį vidutiniškai padaugėja po 4 tūkst.

“Swedbank” klientų aptarnavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė pastebi, kad aktyviausi “Zoom” programos dalyviai yra tie jaunuoliai, kurie patys nusprendžia tapti banko klientais. Bet atsiranda ir vis daugiau tėvų, skatinančių savo atžalas domėtis pinigų valdymu banke nuo mažumės. Pašnekovės skaičiavimu, banko klientai šiuo metu yra apie 17 proc. visų nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų amžiaus.

“Vaikų sąskaitų įplaukos yra labai įvairios. Daugiausiai jie gauna lėšų iš tėvų. Pastebime, kad gana aktyviai naudojamasi ir grynųjų įnešimo į sąskaitą per bankomatus paslauga, o tai veikiausiai dovanoti, sutaupyti ar net už mažus darbelius gauti pinigai”, – tvirtina ji. Pasak pašnekovės, visi vaikai nori kuo greičiau užaugti, jiems patinka mėgdžioti savo tėvus, todėl nepilnamečiams nieko nekainuojanti banko kortelė neturi būti tabu.

Už pareigas negalima mokėti

Neretai tėvai daro dar vieną klaidą – už tam tikrus namie atliktus darbus pasiūlo vaikui užsidirbti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbu neperžengti vaiko pareigos ribų. “Negalima mokėti nei už kambario tvarkymą, nei už indų plovimą, nei už šiukšlių išnešimą, nes tai kiekvieno šeimos nario pareiga. Geriausia pasiūlyti vaikui užsidirbti iš to, ką tėvai  samdo. Klasikinis pavyzdys – pasiūlymas nuplauti automobilį. Tėtis ar mama vaikui pasako, kad tokia paslauga plovykloje kainuoja 30 Lt, ir jeigu vaikas nori, gali tiek užsidirbti. Labai svarbu vaikų atliekamus darbus įkainoti rinkos kaina ir reikalauti tokios pat kokybės. Jei už kaime nudažytą tvorą mokamas tūkstantis litų, taip iškreipiamas vaiko suvokimas apie uždirbamus pinigus, todėl reikėtų konkrečiai įvardyti, kiek močiutė davė už tvoros nudažymą ir kiek padovanojo”, – sako Ž.Jančoras.

Pasak J.Varanauskienės, vieniems tėvams atrodo, kad jei pinigų vaikas gaus tik už atliktus darbus, nenorės nieko daryti už dyką, kitų nuomone, pinigus vaikas turėtų gauti kaip atlygį už pastangas, nes šiame pasaulyje dykai niekas nieko neduoda.

“Tėvams vertėtų atminti, kad pinigų davimas vaikams neturėtų būti kaip bausmės įrankis, kai jie nebeduodami dėl netinkamo vaiko elgesio. Sakoma, kad taip vaikas gali pradėti vagiliauti. Tačiau tai pateisinama tuo atveju, kai vaikas tyčia ką nors sugadino ir dėl to šeima turi padengti išlaidas. Kitas perspėjimas – nereikėtų vaikams neva skolinti pinigų, o paskui tą skolą dovanoti arba pamiršti. Taip brukamas požiūris, esą skolų galima ir negrąžinti”, – pataria J.Varanauskienė.

Finansiniai reikalai sudėtingi net suaugusiesiems, todėl mokant vaikus tinkamai elgtis su pinigais pirmiausia prireiks laiko ir kantrybės, o kuo daugiau su pinigais susijusių klaidų bus padaryta vaikystėje ar paauglystėje, tuo mažiau jaunas žmogus jų pridarys ateityje.