Šeima
Vaikams iki septynerių metų nereikia jokių būrelių
Gal tai nuskambės paradoksaliai, tačiau, pasirodo, kad darželinukams nereikia lankyti jokių estetinio lavinimo mokyklėlių, piešimo, dainavimo ar keramikos būrelių. Psichologai tvirtina, kad tėvai taip lavindami vaikus, daro jiems meškos paslaugą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje tapo madinga pradėti vaiką lavinti įvairiose muzikos pamokėlėse dar mamai besilaukiant. Mamos klauso mokytojų atrinktų dainų, linguoja į taktą ir įsivaizduoja, kad gims ne tik muzikai, bet ir matematikai, kitiems mokslams gabus vaikutis. Kai mažylis sulaukia metukų, tėvai jau veda jį mokytis šokti ar dainuoti.
Dvejų užrašo į prancūzų ar anglų kalbos pamokėles, o jeigu trejų mažylis dar nieko nelanko, tai tėvai neva nekloja pamatų jo ateičiai, todėl yra nepareigingi ir niekam tikę. Jiems patiems taip pat pradeda atrodyti, kad yra blogi tėvai, nes visų pažįstamų vaikai lanko kokį nors būrelį, o neretai ir kelis. Tad šiandien mokyti dainuoti, piešti ar vaikščioti podiumu gali bet kas. Svarbu tik skambiai suformuluoti, kas pamokėlėse bus lavinama ir norinčiųjų ploti po šimtą litų už vieną užsiėmimą per savaitę atsiras dešimtys. Populiarūs papildomi būreliai ir valstybiniuose darželiuose, į kuriuos užrašyti savo atžalas tėvai aktyviai agituojami. Taip būrelių organizatoriai be didesnių pastangų užsidirba, auklėtojoms reikia mažiau laiko užsiimti su vaikais, o tėvai džiaugiasi, kad vaikai ne tuščiai leidžia laiką žaisdami, bet lavinasi.
Vilnietė Agnė Eidukonytė prisimena, kad trejų metų dukrą užrašė mokytis šokti tik todėl, kad visi mergaitės grupės draugai jau lankė papildomas dainavimo, aikido ar piešimo pamokas darželyje. “Jaučiau spaudimą iš auklėtojų, kad vaikui labai svarbu lavintis. Įtikinėjo, kad kuo anksčiau pradės mokytis, tuo daugiau pasieks ateityje. Be to, jaučiau, kad ir pačiai dukrai nesmagu, nes ji vienintelė nelankė jokio būrelio”, – pasakoja moteris. Nors Aleksandra ketverius metus mokėsi šokti, tačiau tik septynerių gimtadienį atšventusios mergaitės judesiai tapo plastiški. “Anksčiau ji šokdavo kaip meškutė. Grakštumas atsiranda vaikui augant, o ne todėl, kad jis mokosi šokti”, – mano A.Eidukonytė, todėl trejų metų sūnaus ji nevedžioja į jokius būrelius. Tačiau kartu su abiem vaikais vakarais lipdo iš modulino, leidžia jiems piešti dažais ant vitrininių buto langų, beveik kiekvieną savaitgalį čiuožinėja rogėmis.
Pagrindinė veikla iki septynerių metų – žaidimas
Tėvų, kurie nevežioja darželinukų į jokius būrelius, šiandien vienetai. Atvirkščiai, daugelis didžiuojasi, kad jų keturmetis lanko ne tik dainavimo ar keramikos pamokas, bet ir plaukimo, aikido treniruotes. Štai šešiametis Rokas neturi nė vieno laisvo vakaro. Pasiėmusi iš darželio mama jį du kartus per savaitę veža į pramoginių šokių pamokas ir tiek pat kartų į keramikos užsiėmimus. Taip pat jis turi mokytoją, kuri padeda mokytis rašyti. O netrukus berniukas pradės lankyti dar ir karatė treniruotes. Viktorija Kazlauskienė sako, kad taip suteikia sūnui saviraiškos laisvę, leidžia išbandyti kuo daugiau įvairių užsiėmimų, kad berniukas suprastų, kas jam patinka. “Vaikai turi būti kuo labiau užsiėmę, kad neturėtų laiko sėdėti prie kompiuterių ar nesišlaistytų gatvėmis”, – mano V.Kazlauskienė.
Psichologas Andrius Atas sako, kad būreliai gera alternatyva kompiuteriui ar televizoriui, tačiau tokių vaikų kaip Rokas jam gaila, nes yra perlenkta lazda. Psichologo nuomone, tėvai, skatindami ikimokyklinio amžiaus vaikus lankyti įvairias mokyklėles, bijo, kad kitaip jie nebus gabūs muzikai ar dailei, nesusidomės sportu, prasčiau mokysis mokykloje, todėl negaus gero išsilavinimo, paskui mažai uždirbs ir negalės nusipirkti daiktų, be kurių, tėvų manymu, jie neišsivers.
“Lietuviams būdingas perfekcionizmas. Daugelis nori, kad vaikai būtų tobuli, paskui tobulai, kaip sraigteliai, atliktų savo pareigas. Tai instrumentinis požiūris. Neatsižvelgiama į tai, ką vaikas geba ir ko dar nepajėgus padaryti pagal savo amžių, o dresuojamas, kad elgtųsi taip, kaip nori tėvai”, – teigia A.Atas ir priduria, kad tėvystė – tai ne darymas, o meilė, kurią reikia nuolat rodyti.
“Vaikas savarankiškam mokymuisi subręsta septynerių metų. Gali susikaupti, atidžiau klausytis. O iki tol vaiko mastymo procesai tiek neišlavėję, kad, pavyzdžiui, trejų metų mažylis išmoktų užsienio kalbą, jeigu jos negirdi šeimoje.
Vieną kitą žodį gali įsiminti, tačiau netruks vėl pamiršti”, – paaiškina psichologė Rosita Pipirienė. Jai antrina ir A.Atas: “Mokyti dvejų trejų metų vaiką piešti, šokti, lipdyti ar užsienio kalbos – tai tas pats, kas dešimtmetį mokyti valdyti kosminį laivą.” Todėl vaikams pradėti lankyti būrelius reikėtų tik pirmoje arba dar geriau – antroje klasėje. Principu, kad vaikams iki septynerių metų reikia leisti gyventi, užsiimti mėgstama veikla ir žaisti, nes mokytis jiems dar per anksti, jau seniai vadovaujasi skandinavai, japonai, prancūzai.
Pervargimo pasekmė – ligos
Ypač lietuvaičiai persistengia ir padaro meškos paslaugą, jeigu į būrelius užrašo vaikus, kurie lanko darželį. Taip jiems užkraunamas per didelis krūvis, kurio pakelti darželinukai nepajėgia. R.Pipirienės nuomone, vaikai darželyje visas aštuonias valandas taip pat sunkiai dirba, kaip ir suaugusieji darbe. Pasirodo, išspręsti konfliktą, pavyzdžiui, nepasidalijus žaislo, trimečiui reikia tiek pat jėgų, kaip suaugusiam parengti projektą. Tad grįžęs iš darželio mažylis nori pailsėti, o ne mokytis šokti ar dainuoti. Savaitgalį jam taip pat reikia leisti atgauti jėgas. Be to, darbo dienomis su tėvais bendraudamas po kelias valandas, vaikas nori šeštadienį kuo daugiau laiko praleisti su mama ir tėčiu. “Jeigu grįždamas iš būrelio vaikas automobilyje užmiega, tai rimtas signalas, kad jis pervargsta. Išskyrus po plaukiojimo baseine, nes vandenyje atsipalaiduoja”, – paaiškina R.Pipirienė ir priduria, kad tėvai į tai neturėtų numoti ranka, nes pervargimas gali būti rachito, mažakraujystės, nemigos, naktinių košmarų, valgymo sutrikimų priežastis. Taip pat vaikai, kurie tempia krūvį ne pagal savo jėgas, dažnai būna agresyvūs.
Edukologės Laimos Abromaitienės nuomone, naujos mados – lavinti vaiką nuo kūdikystės, pasekmės juntamos ir mokykloje. “Vaikai pamokose sunkiai susikaupia, ateina į mokyklą pervargę. Išbandę įvairius būrelius dar iki pirmos klasės, jie nenori jokios popamokinės veiklos, nes jau būna viskuo persisotinę. O jeigu lanko kokius nors užsiėmimus, tatai jiems dažniausiai nesuteikia malonumo”, – sako socialinių mokslų daktarė ir priduria, kad įvairių mokyklėlių lankymas su metų ar dvejų mažyliu prasmingas tik tada, kai mamai norisi ištrūkti iš namų ir jai patinka kartu su vaiku piešti ar dainuoti. R.Pipirienė pritaria, kad vaikai galėtų vaikščioti į užsiėmimus, jeigu iki keturių metų nelanko darželio. Tačiau veikla turi būti organizuojama žaidimų forma. Nemokoma piešti, dainuoti, šokti, bet lavinami bendravimo įgūdžiai, pavyzdžiui, žaisti kartu su bendraamžiais, palaukti savo eilės, pasėdėti ilgiau ratelyje. “Ir labai svarbu, kad šalia būtų mama, nes vaikai mokosi žaisdami ir mėgdžiodami”, – pabrėžia psichologė.
Prasmingiau tėvams lankyti kursus
V.Kazlauskienė sako, kad nevežiotų sūnaus į būrelius, tačiau jis pats veržiasi ir lipdyti iš molio, ir šokti. Be to, labai didžiuojasi, kad šoka su dviem partnerėm. Tačiau psichologų nuomone, ne tik trimečiai, bet ir šešiamečiai dažnai patys nesuvokia, ko nori, o elgiasi taip, kaip pageidauja tėvai, kad suteiktų jiems džiaugsmo. Mat mažyliams labai svarbu jausti, kad tėvai jais didžiuojasi. Be to, vaikai labai imlūs tėvų emocijoms. Todėl, kai mama atžalą į būrelį veda tik iš pareigos, aukodamasi dėl vaiko ateities, jis patiria daugiau žalos, nei gauna naudos, nes nesidžiaugia užsiimdamas viena ar kita veikla. Panašiai vaikas jaučiasi ir tada, kai tėvai jį veda į įvairius sporto būrelius, bet patys nesportuoja. “Jau trimečio loginis protas labai gerai veikia. Vaikui kyla klausimas, kodėl jam naudinga sportuoti, jeigu tėvai to nedaro.
Vaikai geriausiai jaučiasi, kai tėvai su jais užsiima patiems patinkančia veikla. Vaikas laimingas, kai mato laimingus tėvus. Todėl prasmingiau būtų tėveliams lankyti kursus, kuriuose aiškinama, kas yra tėvystė, užuot tampius vaikus po įvairius būrelius”, – mano A.Atas.
O tiems, kurie bijo, kad anksti nepradėję lavinti atžalos, nesudarys sąlygų skleistis talentui, psichologas paaiškina: “Dvejų trejų metų vaikui saviraiškos gebėjimas dar nereikalingas. Šiame amžiaus tarpsnyje jam reikia mokytis pačiam apsirengti, nueiti į tualetą, pavalgyti. Tik keturių sulaukęs mažylis patiria džiaugsmą bendraudamas su kitais vaikais. O gabumai kinta ir vystosi iki paauglystės, todėl nuspręsti, kad keturmetis gabus dailei ar muzikai, galima itin retais atvejais. Tik šešiolikos metų jaunuolis jau gali tvirtai žinoti, kas jam patinka, o kas ne.”
Tad neverta iš mažylių atimti vaikystės ir svarbiausio jų užsiėmimo – žaidimų. Ikimokyklinio amžiaus vaikas kur kas daugiau gerų emocijų patiria namie su mama kepdamas sausainius, su tėčiu čiuoždamas nuo kalno ar statydamas iš kubelių bokštą. O užsienio kalbos, taip pat piešti, dainuoti ar šokti jis spės išmokti pradėjęs lankyti mokyklą.
Komentarai (25)
Komentuoti
Loading ...
Būreliai vaikams ir jaunimui
Asfaltovaikai.lt – išsami informacija apie užklasinę veiklą vaikams ir jaunimui. Daugiau nei 450 įvairiausių būrelių, virš 230 skirtingų veiklos krypčių.
http://www.asfaltovaikai.lt
Visiška nesąmonė šitas straipsnis. Seniai tokių kliedesių neteko skaityti. Auginam tris vaikus. Ir visus lavinam atsižvelgiant į jų sugebėjimus: kas šoka – į šokius, kas piešia – į dailę, kas dainuoja – į muziką…Seniai pasaulyje yra įrodyta ankstyvo užsienio kalbų mokymosi nauda, tad kažkokios ,,alia” psichologės/o sapaliojimai apie neva nereikalingą lavinimą mažų mažiausiai juokingi. Tėvai turi tiesiog bendrauti su savo vaikais ir pastebėti kam jie gabūs.
Bureliu esme ankstyvajame amziuje – zaisti, megautis ir gerai praleisti laika. Taip naturaliai tobuleja. Tad nesutinku su autoriumi. Reiktu daugiau pasidometi apie ankstyvajame amziuje taikomus metodus vaiku tobulejimui arba tiesiog naudingai veiklai vietoj TV ziurejimo ir kompo.
KAS ČIA TOKIUS STRAIPSNIUS RAŠO IR DAR VEIDE?
Gerbiu Veidą, bet šio straipsnio autorius atleisk dieve, bet nežino ką rašo…
gal kas užsakė jį kartais, kokie lenkai, kad lietuvaičius sugliumint:). Tai kur mūsų tradicijos pasidėjo?
citata ,,Vaikai geriausiai jaučiasi, kai tėvai su jais užsiima patiems patinkančia veikla. Vaikas laimingas, kai mato laimingus tėvus…”
Gal klausykite yra atvirksciai… vis gi
zinoma geriausiai uzsiimti tevams su vaikais, bet vyresniame amziuje.Kai vaikai jauziasi lygiaverciai zaidejai ar kurejai. O tevai visu sriciu profesionalais negali buti. Ir laikyti juos uzdarius uz keturiu sienu negalima. Geriausiai vystosi vaikai patirdami daugybe ispudziu. Todel visur ) kuo daugiau reikia juos tampyti, kad po to nesitampytu ir zinotu ko nori. Franclyn Covey ,, Pasitikejimo greitis” ir kiti jo kūriniai mus atveda prie tikruju musu vertybiu ir prigimtiniu saknu… pavartykite.
Geras straipsnis, sveikinu!
Straipsnis, kuriame teiginiai pateikiami be jokio pagrindimo ir argumentu ir net nesuprantu jo tikslo. Visų pirma visose mokyklėlėse vaikams maždaug iki keturių metų viskas pateikiama žaidimo forma ir kartu dalyvaujant tėvams. Taigi vaikas …ir žaidžia, ir būna su tėveliais, ir bendrauja su aplinkiniais, ir vyksta ugdymas. Ugdymas tai nereiškia profesinės studijos, tai tiesiog pažinimas, nes vaikai tokio amžiaus susipažįsta su juos supančia aplinka ir pan. Darželiuose būreliai irgi tik praplėčia vaikų akiratį ir tikrai ne tam kad auklėtojos be darbo galėtu ilsėtis, nes tokių būreliu užsiėmimų trukmė 20min. Neradau nei vieno argumento kodėl tokios mokyklėlės ir būreliai vaikams galėtų būti blogai, o pliusų labai daug. Ir kitas momentas, kad kiekvienas renkasi ir pagal savo vaiką ir pagal galimybęs, niekas neverčia per prievartą kažką lankyti sprendžiate tiktai Jūs ir mažyliai. Tikrai mažylio nepriversite daryti to ko jis nenori, jie turi labai geras sirenas ir yra neapsakomai tvirti protestuotojai
Idomus straipsnis. Pritariu gerai autoriu idejai – gelbeti vaikus nuo dresavimo
Bet straipsnis visai nepagristas (kaip cia kazkas gerai pastebejo) ir tikrai noretusi, kad autoriai pries rasydami, prasieitu per tokius mazyliams kirtus burelius.
Siais laikais jau net Muzikos mokyklos (kurios senais lakais garsejo grieztais metodais) visai kitokios. O skirtos ikimokyklinukams – is vis visos paremtos zaidimais! Mama su vaiku pabuna bendroje veikloje (nes namie tikrai tam “nesuranda” laiko), vaikas mokosi socialiniu igudziu bendraujant su kitais ir net megdziodamas kitus vaikus…
Zinau ka sakau.
Kadangi uzsiiminejau su vaiku daug namie, tai i tokius burelius nebuvo reikalo vaikscioti. Bet visiskai jiems pritariu.
Tuo labiau, kad paaugusi dukra pati savanoriskai savo diena net ir be mano isikisimo apsikrove vos ne po du burelius i diena.
Jei vaikui idomu ir norisi visko pabandyti – pirmyn!
Ir nereikia aiskinti, kad tai vaikus zlugdo, isvargina ar dar kaip kitaip zaloja..
Manau, vaikai, kai jiems nepatinka, labai aiskiai tai moka parodyti ir pasakyti. Nebent labai bijo savo tevu, ar turi kokiu kitu pichologiniu bedu seimoje.. Bet tai jau atskiri atvejai, sutikit.
Tad maziau ziurekime amerikietisku filmu, kur futbolo komandos kapitonai svajoja vaiditi spektakliuose Dziuljetas, o ju tevai ju nesupranta…
Lietuvaiciams tas dar negresia
Papildysiu:
Is patirties susiduriau, kad megstama bureli uzdrausti darzelinukui – tolygu atimti megstama zaisla. Ir iprates tureti uzklasines veiklos, vaikas jos iesko ir mokykloje. Maniske net pykteli, kai pasakau, kad parsinestu bureliu lankstinuku jau per daug.
Visiska nesamone, kad persisotina ir nieko nebenori
Nieko nenori tik tas, kuris ir augo nuo sofkutes uzpakalio nepakeles, nes tingi, tingi net sportuoti per mokyklos pamokas, o jei dar reiktu papildomai pasijudinti, siaubas tuos vaikus istinka.. Turim tokiu pavyzdziu.
Vat tokiu tai gaila.
Bet diskusijose ir gimsta tiesa
Straipsnis – geras. Komentatoriai – nepatyre meiles.
Negali pykt. Visi mokomes.
geras straipsnis.pritariu !!!
labai geras staripsnis. Tik kai kurie nelabai suprato apie ka kalbama:) Juk kalbama kai vaikais visiskai neturi laisvo laiko o ne apie tai kad bureliai blogai:))))) na bet ka padarysi, kartais būna:)
kiekvienas, tiek rašantis, tiek skaitantis įžvelgia tai, kas jam svarbu. Manau, kad šiuo straipsniu stengiamasi pagrįsti valdininkų potvarkius ( uždrausti būrelius įstaigose, apkarpyti etatus ir t.t.). Viskas, kas daroma, turi teigiamų ir neigiamų pusių. Reikia ieškoti aukso vidurio. o mes lietuvaičiai jau tokie: jei liūdim tai liūdim iš širdies, ar mylim, ar pykstam viskas kraštutinai… Aplamai tai būtų įdomu, ką apie šias diskusijas galvoja patys vaikai? kartais mes bandome nuspręsti už juos ne tik kas jiems naudinga, bet, šiuo atveju, net tai, kas jiems įdomu. ..
reikia ziureti i patcio vaiko pageidavima. ir ne tik- daugelis teveliu net nesupranta kokia meskos paslauga daro vaikams- leidzia i gimnastika nuo 4m (kai gydytojai rekomenduoja ne anksciau kaip nuo 6) is viso su sporto bureliais reikai atsargiai- ir pirma ne nusvesti ir tada ziureti o pirmiausia reikia nueiti pasiziureti nuo kiek metu rekomenduoja vaikams lankyti tam tikrus urelius- pvz namie mano dukra labai megsta sokti dainuoti- taciau nuvedus i bureli ja istiko isterija nes ten kaip robotus verte viska daryti bendrai- muzika trenke i ausu bugnelius taip kad man net baisu vedancioji “profesionali” muzikos mokytojo isirenge kaip pros…tute su trumpu pustu sijoneliu ir nusidainuodama reke tuk tuk sirdele… buvo baisu- tada as supratau kodel mano dukra nekente sokiu- dainavimo pamokeliu. Jos klausa nesakau kad tobula bet jinai nebloga- ir vaikas girdejo kaip “mokytoja ” nusidainuoja as is karto nutraukiau tas nesamones. kas daugiau- lanko keramika- nes jai tai patinka- ir plius lavinasi pirsteliai- vaikai patys per keramikos pamekoles nusprendzia ka dirbs- atsinesa darbelius namolio jau prikabinta visur… tai va tiek… norejom dar piesimo bet mokytoja jau labai prie meno ir nepasirodydavo savo pacios pamokose,…
Pakraupau nuo komentaru. Stai apie tokius tevus ir straipsnis, kurie nesuvokia, kad pagrindinis vaiko poreikis iki mokyklos – tai meile. Kazka nustebino, kad vaiku pagrindinis dziaugsmas, kai dziaugiasi tevai, o ne atvirksciai. Deja, taip. Jei vaikas mato, kad tevai nelaimingi, pradeda jausti kaltes jausma visas tevu neigiamas emocijas susiedamas su savimi ir todel neriasi is kailio, kad siems itiktu. Bet toks vystymasis veda i viena – gyvenimo dziaugsmo nebuvima, kaltes jausma, blogus santykius su tevais ateityje. Nedarykim is vaiku profesionalu, bet pirmiausia padarykim zmones suteikdami jiems savo besalygiska meile, be jokiu merkantilisku auklejimo budu.
aciu uz straipsni. Suprantu kurie komentuoja – pries. Zmones,mes jau paveikti tos sistemos,itraukti i ja ir nekalti tie kurie nebeskiria kao reikia is tikruju. Aisku – MEILES ir tevu demesio. Vaikas uzauges spes tureti veiklos,jam bloga no jos darysis. Tarpkitko tie bureliai ikimokiklinukams neblogas biznis
Na, aš vežioju dukrą po būrelius nuo 8 mėn. Gal ponai psichologai nesupranta, kad iki mokyklinio amžiaus būreliuose nėra vaikai mokomi (o jei yra – tai nereikia tokių lankyti), o jie būtent ir lavina įvairius bendravimo įgūdžius per muziką, dailę ir kt. žaidimų forma. Gal ir yra tėvų, perlenkiančių lazdą, bet aš sutinku labai protingus, savo vaikus mylinčius tėvus, kurie kartu būreliuose šoka, pieša arba tiesiog pabūna šalia ir kokybiškai bendrauja su vaikais. Visa tėvystė yra sau priimtinų kompromisų ieškojimas taip ir šiuo atveju – kad vaikas būtų lavinamas, bet nepervarginamas.
Sutinku su Ginte – jau ką mokam mes, lietuviai, tai daryti viską iki kraštutinumų
Be to, reikia prisiminti (arba suvokti), kad perskaitome, pamatome ir įsidėmime tik tai, ką pažįstame – taigi, perskaitėm straipsnį, atpažinome save, savo kaimyną, dar paryškinome, o tada puolam komentuoti 
Įskaičiau, kad tėveliai neturėtų persistengti, pervarginti vaiko, kad tai, ką daro su vaiku, turi teikti džiaugsmą pirmiausia Mažajam dalyviui, o ne tenkinti tėvelių ego arba norą pasirodyti prieš kitus (tai irgi mums, lietuvaičiams, būdinga – daryti ne sau, o “akims”).
Straipsnis geras tuo, kad priverčia permąstyti, ar neperlenkiu lazdos. Lyg ir neradau tokių akcentų, kad būrelius ikimokyklinukams reikėtų drausti
Muzikos, keramikos, piešimo būreliai/užsiėmimai man atrodo ne tokie “žalingi”, kaip užsienio kalbų. Čia paliestas tik vienas aspektas – vaikeliui iki 7 dar labai sunku įsidėmėti ir suvokti svetimą kalbą. Aš dar pridurčiau, kad tai ne tik kalbos suvokimo, bet ir identiteto klausimas. Su kalbos mokėjimu mes gauname ne tik įrankį bendrauti, susikalbėti su aplinkiniais, bet ir savęs suvokimą. Savęs, kaip tam tikros visuomenės dalelės, kaip lietuvio. Manau, paversdami vaiką kosmopolitu dar iki jam žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius, darome žalą ne tik jam, sau, bet ir tautai. Kažkur skaičiau, kad užsienio kalbos rekomenduojama pradėti mokyti nuo 12 metų, kai vaiko gimtosios kalbos suvokimas, žodynas, pajautimas pakankamai išugdytas. Galima sutikti, galima nesutikti, bet man argumentu sutikti yra tai, kad trimečio žodynas dar labai siauras, dar tiek daug nesuvokiamų žodžių, o čia – šast, mokykis dar ir svetimus, kuriuos vartosi tik siaurame būrelyje dvi valandas per savaitę.
Visa yra plačiau, nei galima į vieną straipsnį sutalpinti. O mes gi kiekvienas dar ir su savomis patirtimis, tad ir mokslininkų argumentų nebereikia. Tad palinkėčiau būti ramesniems ir tolerantiškesniems
kokie visi specialistai komentaruose prabilo
kiekvienas bando save pateisinti 
)
)
pagal Valdorfo pedagogika – ir i darzeli iki 3 metu vaiko nereikia leisti, nes jam reikia issibuti su mama, i mokykla – tik nuo 7 metu (be jokiu nereikalingu bureliu ir ZINOMA be kompiuteriu), nes tokia yra naturali zmogaus raida, nes net fizinis kunas vystosi tam tikrais etapais). kaip palyginima pasakysiu taip, jei vaikui geriausias kelimosi laikas 8 val ryto, o ji tevai pakelia 4 val – jis galbut ir atsikels ir pazais ir pan, o kai ateis 8 valandos – bus apsnudes, pavarges ir paprasciausiai uzmigs, todel mes turim paisyti laiko istatymu, bet zmogus toks egoistas – jis isivaizduoja, kad viska gali valdyti – net LAIKA
tokie tevai paprasciausiai nori tenkintis vaiko pasiekimais (nes vakas viska pasiruoses daryti del tevu sypsenu ir pagyrimu), nori kuo puikiau del savo vaiko atrodyti pries visuomene ir nori kuo greiciau isstumti vaikus is namu – vien tik is savo egoistiniu poreikiu.
gaila ir graudu tuo paciu.
Lux straipsnis, bet jo nesuprasti tiems, kurie kurie patys nepatyre savo tevu meiles ir grusdami savo vaikus i svetimu rankas galvoja ir svajoja kokie genijai ju vaikai uzaugs. Kazkas rase, kaip puiku, kad net ir kartu pabuti su savo vaikuciais kazkokiame burelyje. Mes pereje n ( ir einame)tu bureliu. Labai ” grazu” kai ( nereklamuosiu pavadinimo, bet dauguma supras) muzikiniame burelyje spaudant klavisus mamytes ir teveliai per prievarta issisiepe bliauna beleka ir vaidina gerus tevelius ( nors mintyse galvoja, kad tik greiciau pabaiga), o po to kai iseina i rubine ir visi vaikuciai is laimes, kad baigesi sita nesamone pradeda dukti, o ne rengtis ir skubeti namo teveliai ir parodo tikraja savo ” meile” ” mylimiems savo vaikuciams. Grazus vaizdelis buna!!! O dar kai i masinas suseda!!!
dar darzelinuku krepsinyje daznai matau kaip tevai cia fotkina, cia rekia ant savo penkiamecio kad tas nesigaudo ka daro ir net prieje prie trenerio aiskina ka tas turetu daryti.
Niekaip nesuprantu kodel tevai veda vaikus kur jiems patiems neidomu? Vaikams juo labiau.
o apie trimecius kalbu studentus tai tiesiog patylesiu.
sekmes myleti savo genijus
Įspūdingas straipsnis, net baisu skaityti. Viena vaikų psichologė kaimynystėje gyvena – taip rėkia ant savo vaikų, o jie ant kitų žmonių, kad psichologai mano akyse ima prarast autoritetą.
Mano dukrai 4,per vieną dieną ji atlanko treniruotę, mankštą darželyje, šokius, tuomet vakare darželyje susistato draugus ir mokina visokių mankštos pratimų (tie nelankę išgriūna pavargę), o ji grįžusi namo dar kelias valandas pati šoka.
Prieš metus, kol nemokėjau vairuoti, suvaikščiodavom pirmyn-atgal po 10 km. Kai ji vakarais prašo pasivaikščioti ir nueiname po 3 km, klausia, o tai kada iš tikrųjų eisime pasivaikščiot? Man neatrodo vaiko perkrovimas, nes jipati to prašo, pati jungiasi muziką ir nuolat šoka.
Juk mūsų tėvai ir seneliai į mokyklėles pėsti eidavo ne tik per visą kaimą, bet ir per miškus. Šiais laikais, patys neišlipdami iš mašinų, auginame silpnus ir pasyvius tinginius. Meilė svarbiausia – taip, kalbat apie pririšančią meilę – nieko nemokėk, būk silpnas, užtat būsi nuo tėvų priklausomas, ir mes tave visada turėsim šalia. Ar tau bus 4, ar 40.
aisku, tevai sprendzia del bureliu savo nuoziura: vieni leidzia, kiti-ne. Idomu yra tai, kad pvz. Svedijoj i burelius dauguma leidzia nuo 5-6 metu, kai jau faktiskai vaikas pradeda eiti i paruosiamaja arba 1 klase ir tai labai daznai buna sporto burelis (futbolas, krepsinis, plaukimas). Iprastiniuose darzeliuose (dagis)isvis nera jokiu bureliu. Na, o Lietuvoje tu bureliu darzeliuose yra devynios galybes. Minusas tas, kad jei vaikas isvedamas i toki bureli iki pietu, jis ta diena nepabuna lauke…
Straipsnis tikrai vertas dėmesio. Seniai beskaičiau tokių gerų minčių. Svarbiausias dalykas, mano nuomone, suprasti, ko vaikas nori ir niekada neversti daryto to, kas jam nepatinka ir kelia stresą. Mūsų dukrai 8, ji lanko akustinės gitaros pamokas (http://www.gitaros-studija.lt/akustine-gitara ) bet esmė, ta, kad ji pati pareiškė norą mokytis groti. Vadinasi vaikas pats suprato, kad šitas dalykas jam artimas ir noras tobulėti kyla iš pačio vaiko. Suprantama būreliai, užsiėmimai geriau nei kompiuteris, bet jei tėvai patys daugiau dėmesio skirtų vaikui, jo pažinimui, telefonų ir kompiuterių jų laisvalaikyje neliktų.
http://codeacademykids.com/
Labas, Skaitytojau, mano nuomonė labai panaši kaip ir jūsų. Mano dukrelė taip pat nori mokytis groti akustine gitara ir niekaip nerandu, kur vyksta pamokos. Radau jūsų nuorodą, tačiau ji neveikia. Pradėjau ieškotis pats ir radau, atrodo, neblogą variantą: http://www.modernimuzikosstudija.lt/akustine-gitara. Beja galbūt, kad turite atsiliepimų apie šias akustinės gitaros pamokas?