Šiemet stovyklų kainų šuolis – nematytas: palyginti su pernai, jos pabrango maždaug 10 proc., nors šiemet prognozuojama vidutinė infliacija – apie 3 proc.

Aušra LĖKA

Atsakymas, kur dėti vaiką per vienas ilgiausių Europoje moksleivių vasaros atostogų, sudėtingas bet kokiu atveju. Jei šeimos pajamos menkesnės, įpirkti apie 200 eurų kainuojančią stovyklą įmanoma. Tačiau tai – savaitei, o atostogų savaičių net dvylika. O jei šeima augina ne vieną mokyklinuką, šeimos piniginės išbandymas vasara tampa nepakeliamai ekstremalus.

Bet net jeigu tėveliai pasiturintys, apsispręsti, kur dėti vaiką vasarą, irgi nelengva, nes pasiūla taip padidėjusi, kad akys raibsta nuo įvairovės ir sunku pasirinkti.

Anksčiau – praleisti laiko, dabar – išmokti

„Vaikų vasaros stovyklų įvairovė beribė: anksčiau būdavo stovyklos, kuriose vaikai tiesiog leido laiką, dar anglų kalbos, sporto ar kūrybinių užsiėmimų, o pastaruosius porą metų tiesiog negali atsistebėti, ką dar galima sugalvoti. Savotiškos lenktynės – stovyklų organizatoriai vieni kitus bando pralenkti, kas ką įdomiau sugalvos, įdomesnį žmogų pasikvies. Nežinau, kaip mažesniuose miestuose, bet didesniuose pasiūla didžiulė“, – lygina stovyklų rinką jau keleri metai stebinti tinklaraštininkė, trijų dukrų mama Goda Prapuolenytė-Leonavičienė.

Jos tinklalapis www.seimosgidas.lt – vienas geriausių informacijos „bankų“ apie vaikų vasaros stovyklas. Šiemet jose galima mokytis ir programavimo ar kulinarijos, pasinerti į japoniškas atostogas ar mokytis vyriškumo stovyk-loje, dalyvauti verslo simuliavimo pagal Silicio slėnio koncepciją projektuose ar užsiimti povandeniniu nardymu ir t.t.

„Stebime tendenciją, kad jau keleri metai didėja ir paklausa, ir pasiūla, ir kainos“, – lygina jau apie 10 metų vaikų poilsio stovyklas siūlančios kelionių agentūros „Zigzag Travel“ pardavimo vadovė Lina Juzakėnienė. „Zigzag Travel“ – vienas pagrindinių tarpininkų tarp stovyklų organizatorių ir tėvelių. Šiemet šios kelionių agentūros tinklalapyje paskelbta apie pusšimčio skirtingų organizatorių pasiūlytų maždaug 90 programų.

L.Juzakėnienė pastebi, kad sparčiai daugėja stovyklų temų ir organizatorių. Labai populiarios sukarintos, užsienio kalbų ar kaimo turizmo stovyklos. Nors kartais, atrodo, ir programa įdomi, ir sąlygos geros, o nesurenka vaikų, kad ir kiek reklamuotum, tad kai kurios pamainos net atšaukiamos.

Jau 25 metus stovyklas organizuojančios „American English School“ (AMES) generalinė direktorė Eglė Kesylienė pasakoja, kad pradėjus organizuoti stovyklas konkurencija buvo kur kas mažesnė, o dabar smarkiai pasikeitę ir poreikiai: „Dabartinė tėvų karta visai kitaip žiūri į vaikų vasarą. Anksčiau, kas tik turi galimybę, išveždavo vaikus į kaimą, o šiais laikais mąsto apie kokybišką laisvalaikį. Anksčiau buvo svarbu, kad tik vaikas būtų užimtas, o šiais laikais tėvų požiūris kinta: jie supranta, kad stovyklos nėra vien laiko praleidimas, tai ir gebėjimų lavinimas, kuris padės gyvenime. Tėvai dabar atidžiai vertina, kokia stovyklos kokybė, ko vaikas joje išmoks.“

Pasak E.Kesylienės, AMES stovyklose vaikai mokosi tikrai intensyviai, bet smagiai. Stovyklos padeda atrasti pomėgius, įgyti gebėjimų, vaikas socializuojasi, išbando save nepažįstamoje aplinkoje. Vienu metu AMES stovyklose mokosi iki 500 vaikų visoje Lietuvoje, o pasiūla didelė ir įvairi: dienos stovyklos ar su nakvyne, pavyzdžiui, Palangoje.

Didėja susidomėjimas stovyklomis užsienyje. Galimi įvairūs formatai: kai vaikas vyksta individualiai, su grupe, su vadovu. Stovyklos užsienyje gerokai brangesnės – dviejų savaičių stovykla Europoje kainuoja ir 1500–2650 eurų. Bet, kaip pabrėžia E.Kesylienė, ir nauda labai didelė: naudinga mokytis užsienio kalbos toje aplinkoje, kur ja kalbama.

Tačiau nauda ne tik tokia. AMES atliko apklausą, kodėl tėvai leidžia vaikus į užsienio stovyklas. „Manėme, kad svarbiausia – išmokti užsienio kalbą. Bet tėvai nurodė, kad šios stovyk-

los ir labai išgrynina vaikų pomėgius, nes jose daug veiklų – nuo kulinarinių iki chemijos bandymų ar šokinėjimo nuo tramplinų. Vyresnių klasių stovyklos orientuotos į tam tikros profesijos žinias – teisės, verslo ar kokios kitos srities. Tai padeda apsispręsti, ką studijuoti, ir tam pasirengti. Be to, vaikams labai naudinga pabūti daugiakultūrėje aplinkoje“, – pasakoja E.Kesylienė, pabrėždama, kad AMES turi ilgamečių užsienio partnerių, yra atrinkę tikrai geras stovyklas kitose šalyse.

G.Prapuolenytė-Leonavičienė pastebi, kad net kai kurios kaimo turizmo sodybos jau orientuojasi ne į atvykstančius poilsiautojus, o į vaikų vasaros stovyklas. Į stovyklų edukacines programas ne tik stengiamasi prisikviesti įžymybių, bet ir patys žymūs žmonės ar jų fondai imasi organizuoti stovyklas. Vytauto Kernagio fondas rengia sceninio meistriškumo stovyklas. O mėgstamas vaikų rašytojas Vytautas V.Landsbergis moksleivius kviečia į „Dominyko atostogų“ stovyklas mokytis kurti pasakų, filmuoti filmų ar vaidinti šešėlių teatre. Jis pats vadovauja kūrybinėms pasakų dirbtuvėms.

Stovyklų bumas rodo ir visuomenės pokyčius. „Anksčiau dalį vasaros praleisdavome pas senelius, o dabar ir seneliai – vis dar dirbantys, gali paimti nebent porai savaičių. Tad su draugais nuolat svarstome, kur dėti vaikus vasarą. Stovyklų poreikis tik didės“, – neabejoja G.Prapuolenytė-Leonavičienė.

Nusiskundimų, kad realybė neatitinka rek-lamos, kelialapius į stovyklas pardavinėjanti kelionių agentūra „Zigzag Travel“ negauna. Konkurencija didžiulė, tad visi stengiasi nenuvilti ir sulaukti grįžtančių į stovyklas vaikų ir kitąmet.

Nei pati skundžiasi, nei kitų mamų didelių nusiskundimų tvirtina negirdinti ir G.Prapuolenytė-Leonavičienė. Tačiau pataria atidžiai žiūrėti, kas siūlo stovyklą: jei tai koks centras, kuris tokias veiklas, būrelius organizuoja nuolat, ir jų vasaros stovyklos bus kokybiškos. Bet jei organizatoriai pirmąkart girdimi, verta pasidomėti atidžiau, ar nebus kokie pasipinigautojai, kaip tie kelionių organizatoriai, kurie žada pigias keliones, o paskui bankrutuoja nesuteikę paslaugos. „Kai labai pigu, reikėtų pasidomėti kodėl, nes vaiko išlaikymas yra brangus“, – pataria G.Prapuolenytė-Leonavičienė.

Buvusi viršutinė kainos riba dabar – vidutinė

„Vis dėlto, jei kuriasi tiek vasaros stovyklų ir jos gyvuoja, vadinasi, išsilaiko ir duoda pelno. Vadinasi, rinka įdomi, ir ne tik edukaciniais, bet ir finansiniais tikslais“, – pastebi G.Prapuolenytė-Leonavičienė.

Šiemet septynių dienų stovykla vidutiniškai kainuoja 180–200 eurų. Galima rasti kad ir už 100 eurų kokią skautų stovyklą ar už 133 eurus 

 gauti ES pinigais remiamą vietą net dešimties dienų stovykloje, bet tai greičiau išimtys iš taisyklės. Užsienio kalbų stovyklose penkios dienos kainuoja 300 eurų. Yra stovyklų ir po 600 eurų, jei teikiamos kokios specifinės brangios paslaugos, reikia nuomotis brangią įrangą. AMES dviejų savaičių kalbų stovykla Palangoje kainuoja 740 eurų.

„Zigzag Travel“ pardavimo vadovė L.Juzakėnienė pasakoja, kad šiemet jų agentūros pardavinėjamų savaitės stovyklų Lietuvoje kaina vidutiniškai siekia nuo 100 iki 500 eurų. Vadinasi, viena diena stovykloje vienam vaikui atsieina apie 15–70 eurų. Kainų žirklės priklauso nuo to, ar tai dienos stovykla. Jei ne, išlaidų skirtumai vis tiek dideli, nes, pavyzdžiui, skautų stovyklose vaikai nakvoja miške ir valgo savo pačių ant laužo virtą maistą, o kitose stovyklose reikia sporto inventoriaus, tarkime, burlenčių, hidrokostiumų, vaikai gyvena poilsio namuose.

Kainą lemia ir stovyklos dydis. Pavyzdžiui, pajūryje „Energetikas“ surenka dideles stovyk-las, bet jos, G.Prapuolenytės-Leonavičienės manymu, labiau skirtos laikui praleisti, nei vaikui lavinti. Kai kuriose stovyklose jau gegužę nebūna vietų, net jei jos ir brangesnės už kitas, – kai kurių tėvelių ir didelė kaina negąsdina, nes jie pasiryžę mokėti už tai, kad jų vaikas įgytų tam tikrų gebėjimų.

Bet kai kurios stovyklos jau dabar mato, kad gal per daug užsikėlė kainą: nuolaidų mirga ne vienos stovyklos ar Beta.lt tinklalapiuose. Pavyzdžiui, penkių dienų dienos stovykla Šiauliuose skelbia pirmos pamainos birželį atpigimą nuo 109 iki 69 eurų. Žinia, nuolaidos gali būti ir rinkodaros gudrybė: yra žmonių, kurie labai lengvai pakimba ant nuolaidų jauko, nepasigilinę, jog pirminė kaina gal tyčia buvo nurodyta didesnė nei rinkos, kad ją iš karto sumažintų ir kai kas pasidžiaugtų „sutaupę“.

Vis dėlto stebėdama dešimties metų stovyk-lų kainų pokyčius L.Juzakėnienė konstatuoja, kad šiemet šuolis rekordinis: palyginti su pernai, jos kilo apie 10 proc. Infliacija prognozuojama apie 3 proc., vadinasi, stovyklos brangsta triskart daugiau nei vidutiniškai visos prekės ir paslaugos. „Kainos kyla kasmet, bet laipsniškai, tačiau tokio šuolio kaip šiemet anksčiau nebuvo, net įvedus eurą jos kilo nuosaikiau. Stovyklų brangimas pasijuto pakėlus minimalų atlyginimą, nes daug darbuotojų čia ir dirba už tokį atlygį. Už maistą, nakvynę, kitas paslaugas kainas pakėlė sodybos, poilsio namai“, – kainų pokyčius aiškina L.Juzakėnienė.

Prieš dešimtmetį, „Zigzag Travel“ duomenimis, savaitė pigiausiose stovyklose Lietuvoje nekainavo nė 300 litų (apie 87 eurus). Prieš šešetą metų už stovyklą teko mokėti 350–790 litų (100–230 eurų), bet toji viršutinė kainos riba nebuvo dažna. Dabar prieš keletą metų buvusi viršutinė kainos riba, jau tapo vidutinė.

Vis dėlto L.Juzakėnienė nemano, kad stovyklos – geras verslas, nes tai yra sezoninis produktas: „Birželį stovyklos mažiau paklausios, mat kai kur mokyklose veikia dienos stovyklėlės, liepą išparduodame beveik visas pasiūlytas, o rugpjūtis – šeimos mėnuo: tėveliai su vaikais vyksta kažkur kartu. Tad stovyklos – gera papildoma veikla tiems, kurie užsiima panašia veikla ištisus metus.“

Kokybė kainuoja

Stovyklos, jei jos ne religinių bendruomenių ar kokių kitų institucijų, – verslas, todėl turi atsipirkti. Kiek iš jų uždirba, organizatoriai nelinkę atvirai pasakoti. Bet, žinia, jei stovykla orientuota į vaiko lavinimą, ne tik laiko praleidimą, ji kainuoja. AMES vadovė E.Kesylienė skaičiuoja: „Padalijus mūsų organizuojamos stovyklos savaitės kainą iš dienų skaičiaus vidutiniškai vienam vaikui diena kainuoja apie 52 eurus. Į tai įeina penkios valandos kvalifikuoto dėstytojo anglų kalbos paskaitų, po to – sporto, meninė programa, taip pat su profesionalais. Kokybiška veikla turi kainą. Jei prisamdo studentų, tada pigiau, bet jei dirba profesionalai, jie turi gauti atlygį, tada kaina didesnė, bet ir kokybė aukštesnė. O dar maitinimas triskart per dieną, nakvynė. Pagal šios dienos kainas stovyklos kaina normali. Kitas klausimas – ar įkandama.“

Beje, pasak E.Kesylienės, mokslo metais dėstymo valanda brangesnė nei vasaros stovykloje.

Vaikų rašytojo V.V.Landsbergio organizuojamos savaitės trukmės stovyklos irgi nepigios: šešėlių teatro – 290, pasakų – 310, kino – 350 eurų, bet į kai kurias pamainas vietų jau dabar nėra. Beje, į kiekvieną „Dominyko atostogų“ stovyklą nemokamai priimamas bent vienas socialiai remtinas vaikas.

Šią vasarą į septynias stovyklas Landsbergiai kviečia savo pačių sodyboje šalia Anykščių, anksčiau patalpas stovykloms jie nuomojosi. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas bet kokiame savo namelyje kaime gali rengti stovyklą: patalpos turi atitikti stovykloms keliamus reikalavimus – yra ir apšvietimo, ir vėdinimo normos, ir kiek kiekvienam vaikui turi tekti kvadratinių metrų, kiek lovų gali būti kambaryje ir t.t.

Stovyklų organizavimo komanda – visa Landsbergių šeima: pats V.V.Landsbergis, jo žmona, sūnus ir marti. Marti Austėja Dudaitė-Landsbergienė pasakoja, kad vienai stovyklai samdomi penki–devyni darbuotojai. Kiek – priklauso ir nuo stovyklos pobūdžio. Pavyzdžiui, kino stovyklai samdomi du operatoriai, du montažininkai, trys režisieriai.

Stovyklų organizatoriams keliamas reikalavimas, kad būtų edukologinį išsilavinimą turinčių žmonių. V.V.Landsbergio sūnus Jonas dirba mokytoju, studijuoja su pedagogika susijusį dalyką, o samdomų darbuotojų taip pat ieškoma turinčių edukologinį išsilavinimą.

Kaip apsisprendė, kiek kainuos stovykla? Pasak A.Dudaitės-Landsbergienės, jie pasikonsultavo su jau seniau organizuojančiaisiais stovyklas, susiskaičiavo, kiek turės išlaidų ir kiek nori uždirbti iš kiekvienos stovyklos. Beje, Landsbergių stovyklos dalyvauja Kultūros rėmimo fondo projektų finansavimo konkursuose, yra gavusios paramą.

Stovyklos gali pretenduoti į paramą ir iš ES struktūrinių fondų ar savivaldybių. Bet ten orientuojamasi į pigiausias stovyklas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m