Rengtis ateities studijoms ir kalbėtis apie būsimą profesiją pradedama su vaikais nuo 14 metų.  Apie 72 proc. tėvų apie profesijos pasirinkimą kalbasi su paaugliais, perkopusiais 14 metų. Maždaug 4 iš 10 šeimų taupo pinigus vaikų aukštajam mokslui.

Tiesa, apie ketvirtadalis tėvų ruošti studijoms pradeda jau 8-14 metų vaikus.

„Lietuvoje šeimos daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų ugdymui ir ateities karjeros planams – net ketvirtadalis šeimų pradeda ateities planus aptarinėti su 8-14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. Be to, tėvai finansiškai prisideda ir prie papildomo vaikų ugdymo, ir prie studijų finansavimo. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir studijų procese, net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pusė apklaustų tėvų mano, jog mokykloje vaikai gauna pakankamą ugdymą, reikalingą vaikų ateičiai. Kita pusė papildomai investuoja į vaikų mokymą ir veiklą po pamokų. Dažniausiai tėvai tam skiria 50-100 Lt per mėnesį arba 600-1200 Lt per metus.
Pasak „PZU Lietuva“ vadovo Mariaus Jundulo, tėvai finansiškai padeda ir savo studijuojantiems vaikams. 41 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, apie 39 proc. teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys gyventojai.
„PZU Lietuva“ vadovo nuomone, šiandien vis populiarėjančios studijos užsienyje tėvų pečius užgula kur kas sunkesne finansine našta – tėvams neretai tenka mokėti ne tik už studijas, bet ir už gyvenamąją vietą. Be to, tenka skirti lėšų pragyvenimui vienoje iš Europos šalių.

„Pastebime, kad tėvai pradeda daug anksčiau kaupti lėšas vaikui, apdrausdami studijų draudimu arba kaupiamuoju draudimu. Neretas argumentas būna – noras suteikti galimybę studijuoti užsienyje. Tai reiškia, kad tėvai, gaudami lietuviškas pajamas, nori užtikrinti vakarietiškas studijas, t.y. sukaupti tiek, kad jaunuolis galėtų gyventi Europos šalyje ir jam būtų užtikrintas tos šalies pragyvenimo lygis. Tai, žinoma, reikalauja, kur didesnių lėšų nei pragyvenimas Lietuvoje“, – tvirtina M. Jundulas.

Jo įsitikinimu, šeimos prisiimama finansinė atsakomybė už vaikų studijas, ypač už mokslus užsienyje, neišvengiamai paskatins tėvus ieškoti būdų kuo nuosekliau taupyti vaikų ateičiai, t.y. periodiškai kaupti santaupas ir rinktis draudimo būdus, padėsiančius sukaupti studijoms reikalingas lėšas.