"Veido" archyvas

Vaistams atsparios bakterijos iš gyvulių randa kelią ir į žmones. Vienas iš jų – higienos normų nesilaikymas tvarkant žalią mėsą

Vaistams atsparių infekcijų plitimą skatina ir gyventojų piktnaudžiavimas antibiotikais, ir antibiotikų naudojimas gyvulių gydymui ar ligų prevencijai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse. Tokių infekcijų plitimo priežastis yra nesaikingas ir netinkamas antibiotikų vartojimas tiek žmonių, tiek gyvulių gydymui, tiek ligų profilaktikai.

Daugiau nei 50 metų mikrobiologai perspėdavo dėl antibiotikų naudojimo pašaruose, siekiant stimuliuoti gyvulių augimą. JAV iki šiol į šį perspėjimą nesureagavo, o visoje Europos Sąjungoje nuo 2006 m. pašarai su antibiotikais uždrausti – dabar ES, taip pat ir Lietuvoje, antibiotikus galima naudoti tik gyvulių gydymui ir ligų profilaktikai.
Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Modestas Ružauskas įsitikinęs, kad profilaktika šiuo metu yra vienas iš atsparių bakterijų plitimo veiksnių, nes kartais tuo piktnaudžiaujama.

“Jei fermoje prasidėjusi labai pavojinga liga, profilaktiškai negydant gyvulių antibiotikais, visa ferma gali išgaišti. Bet kartais profilaktiniu gydymu piktnaudžiaujama. Farmacijos kompanijos, kurios suinteresuotos parduoti daugiau antibiotikų, parengia schemas, kaip apsaugoti gyvulius nuo ligų: jokios ligos fermoje dar nėra, bet jau rekomenduojama nuo mažens gyvūnams skirti antibiotikų, kad vėliau jie nesusirgtų. Šitas atvejis pavojingiausias, nes sunaudojami dideli kiekiai antibiotikų, be to, vaistų gyvuliams duodama nuo pat mažens”, – atskleidžia M.Ružauskas.

Dar viena paplitusi praktika, kai antibiotikai naudojami ne pagal instrukciją ir ne tai ligai, kuriai sukurtas ir ištirtas vaistas, gydyti.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas tikina, kad kontrolė Lietuvoje pakankamai griežta – receptinių veterinarinių vaistų ūkininkai gali įsigyti tik su receptais, o didmenininkai, veterinarijos klinikos privalo vesti vaistų apskaitą. 2010 m. iš viso atlikti 5263 patikrinimai veterinarinėse farmacijos įmonėse ir vaistus naudojančiuose ūkiuose – 20 proc. jų rasta įvairių pažeidimų.

Kita kontrolės dalis – kenksmingų antibiotikų likučių kontrolė piene, mėsoje, kiaušiniuose, meduje, žuvyse. “Ištyrėme 3,5 tūkst. mėginių, ir tokių, kuriuose viršijama antibiotikų norma, radome 0,5 proc.”, – informuoja V.Paulauskas.

Vis dėlto VMVT direktoriaus pavaduotojas sutinka, kad problemų pasitaiko. “Tos problemos – nelegali vaistų prekyba. Pasitaiko, kad ūkininkas pats nusiperka vaistų ir naudoja nesikonsultavęs su profesionalais. Nelegaliai vežti vaistus iš kitų šalių taip pat gana populiaru. Būna atvejų, kai pasienyje sustabdomas mikroautobusiukas, prikrautas įvairiausių vaistų, – tiek žmonėms gydyti, tiek veterinarijos tikslams”, – tvirtina V.Paulauskas.

Specialistas prisimena atvejį, kai pernai vieno smulkiojo ūkininko į skerdyklą pristatytos kiaulės raumens mėginyje rasta visa puokštė antibiotikų. Be to, 2010 m. sunaikinta per 500 tonų pieno, kuriame viršyta leidžiama antibiotikų norma.

2007–2009 m. Veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto mokslininkai, tarp jų ir M.Ružauskas, pirmą kartą Lietuvoje plačiai tyrė fermų gyvulių – kiaulių, karvių, vištų nešiojamų bakterijų atsparumą antibiotikams. “Nustatėme, kad žmonių vartojamiems antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas Lietuvoje gana didelis ir kelia potencialią riziką užsikrėsti”, – konstatuoja M.Ružauskas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad antibiotikų naudojimo intensyvumas lemia ir bakterijos atsparumo vaistams dažnį. Kuo daugiau ir kuo seniau atrastų medžiagų sunaudojama gyvuliams gydyti, tuo daugiau randama joms atsparių padermių. Be to, kiaulienoje, jautienoje ir paukštienoje rastos bakterijos atsparios skirtingiems antibiotikams, nes šiems gyvuliams gydyti naudojami skirtingi antibiotikai.

Atsparių bakterijų kelias: iš gyvulių – į žmones

Bene griežčiausia tvarka dėl antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje galioja Skandinavijos šalyse. Pernai Danijoje ši tvarka dar labiau sugriežtinta ir kiaulių augintojai, duodantys savo gyvuliams daugiau vaistų negu šalies gyvulininkystėje sunaudojamas antibiotikų vidurkis, gali būti nubausti. Imtis tokių priemonių Daniją privertė didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

V.Paulauskas tvirtina, kad VMVT taip pat planuoja griežtinti kontrolę ir per artimiausią pusmetį Lietuvos ūkius klasifikuoti pagal riziką – didelę, vidutinę ir mažą. Vienas komponentų vertinant ūkių riziką bus ir antibiotikų naudojimo galimybė per pašarus ir gydymo tikslams.

Mokslo populiarinimo žurnalas “Scientific American” skelbia, kad net ir tinkamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali netyčia privesti prie vaistams atsparių bakterijų plitimo, o įprotis auginant gyvulius naudoti mažas dozes (augimui stimuliuoti ar prevenciškai) yra nelaimės formulė: toks gydymas aprūpina antibiotikų kiekiu, kurio užtenka kai kurioms, bet ne visoms bakterijoms užmušti.

Paprastai išgyvena tos bakterijos, kurios genetiškai mutavo, kad atsilaikytų prieš antibiotikus. Po to jos gali daugintis pasikeisdamos genais su kitais atspariais mikrobais. Kadangi bakterijų aptinkama visur, atsparios padermės iš gyvulių pamažu randa kelią ir į žmonių organizmą. “Metų metais kaupti daugybės tyrimų duomenys paremia išvadą, kad mažos dozės antibiotikų gyvulių organizme padidina vaistams atsparių mikrobų skaičių tiek gyvūnų, tiek žmonių organizme”, – konstatuojama žurnale.

Nesilaikant higienos normų, vaistams atsparios bakterijos gali plisti ir buityje. “Jei pjaustai žalią mėsą, o paskui karštu vandeniu gerai nenuplovęs lentelės pjaustai ant jos salotas, atsparios bakterijos nuo žalios mėsos gali patekti ant daržovių. Dėl šios priežasties kuriam laikui žmogaus organizme gali kolonizuotis atsparios gyvulių bakterijos ir perduoti atsparumą suteikiančius genus žmogaus organizmo bakterijoms. Tuomet ir jos gali įgauti atsparumą antibiotikams”, – aiškina M.Ružauskas.

Pavojingas bakterijas gali perduoti ir naminiai šuneliai

M.Ružauskas pasakoja, kad Europoje ryškėja naminių gyvūnų keliama problema. “Lietuvoje ji netirta, bet Olandijoje vaistams atsparių bakterijų nešioja katės, šunys. Jie šių bakterijų gali perduoti ir žmogui. Tokių gyvūnų šeimininkai, kadangi jau nebeveikia jokie veterinarijai registruoti antibiotikai, įvairiais kanalais bando gauti žmonėms gydyti skirtų naujausių antibiotikų. Labai svarbu, kad gyvūnams nebūtų duodama tik žmonėms gydyti registruotų antibiotikų. Priešingu atveju gali nebelikti žmonėms padedančių veiklių antibiotikų”, – įspėja M.Ružauskas.

Pasak jo, naujų antibiotikų ištekliai senka, nes pastaruoju metu kuriama labai mažai šių vaistų: tai labai brangiai kainuoja, reikia atlikti daug tyrimų, o bakterijos greitai tampa jiems atsparios.

“Tyrimai rodo, kad problema yra. Su antibiotikais racionaliau turi elgtis ir žmonės, ir gyvulių augintojai, ir veterinarai – naudoti tik tada, kai būtina, ir pagal instrukcijas. Tų klasių antibiotikus, kurie kritiškai svarbūs žmonėms ir gyvūnams, derėtų laikyti kaip rezervinius ir naudoti, kai neveikia kiti antibiotikai”, – apibendrina M.Ružauskas.

Prieš porą metų Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad sugriežtinus antibiotikų pardavimą Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais, palyginti su 2003 m., sumažėjo nuo 22 iki 8 proc. Vis dėlto tai dar gana daug, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Švedijoje, Olandijoje šis rodiklis siekia mažiau nei 0,5 proc., Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje – apie 1 proc. Be to, apie pusę gyventojų klydo dėl antibiotikų funkcijos ir nurodė, kad jie naikina virusus. Iš tiesų antibiotikai naikina bakterijas.

PSO, mokslininkai ir gydytojai baiminasi, kad dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo, dėl kurio plinta vaistams atsparios infekcijos, galime sugrįžti į erą iki penicilino išradimo, kai paprasčiausios infekcijos nepasiduoda gydymui, o rutininės operacijos gali tapti pavojingos gyvybei. “Priėjome tokį etapą, kai antibiotikams atsparios bakterijos pasiekė precedento neturintį lygį, o naujų antibiotikų greitai nepasirodys”, – įspėja PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab.