Pastaruosius kelerius metus vaistų pardavimas ir vartojimas mūsų šalyje didėja, tačiau, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai juos dažniausiai pasiskiria patys.

Šiemet ilgiau nei mėnesį visoje Lietuvoje siautęs gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gerokai kilstelėjo vaistų pardavimą. Farmacijos rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ duomenimis, pernai sausį populiariausių vaistų nuo peršalimo buvo nupirkta 1,3 mln., o šių metų pirmąjį mėnesį – net 2,1 mln. pakuočių.
Nors masinės vaistinių apgulties, kokia buvo prieš ketverius metus siaučiant kiaulių gripui, šiemet išvengta, tačiau žmonės ne tik šlavė iš lentynų gydytojų išrašytus antivirusinius vaistus ar antibiotikus, bet ir pirko iškart po kelias pakuotes tokių pačių peršalimo simptomus malšinančius preparatų, tik skirtingais pavadinimais.
Beje, Lietuvos vaistinėms sėkminga ne tik šių metų pradžia – atsigavimas po ekonominio sunkmečio, kai vaistų rinka buvo susitraukusi maždaug 4 proc., juntamas kelerius pastaruosius metus. Štai pernai gyventojai vaistinėse vėl išleido 1,4 mlrd. Lt – panašiai tiek, kiek ir 2008 m.
Iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenų taip pat matyti, kad Lietuvoje vaistų vartojama vis daugiau. 2009 m. preparatų nuo širdies ir kraujagyslių ligų tūkstančiui gyventojų per parą teko 320 DDD (rekomenduojamų vaisto paros dozių), o 2011 m. – 380 DDD, vaistų, skirtų virškinimo sistemai, vartojimas padidėjo nuo 80 iki 110 DDD.
Tiesa, pagal vidutinę vaistams kiekvieną mėnesį išleidžiamų pinigų sumą lietuviai vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos gyventojų: nuo norvegų – net tris kartus, švedų, vokiečių, prancūzų, danų – du kartus.
Vis dėlto per metus vien nereceptinių vaistų suvartojame už daugiau kaip 100 mln. Lt, dar per 600 mln. Lt valstybė skiria kompensuojamiesiems preparatams, tačiau sveikesni vis tiek netampame, nes iš Europos Sąjungos šalių išsiskiriame kaip vieni neracionaliausiai vartojančių vaistinius preparatus ir dažniausiai užsiimančių savigyda.

Lietuviai net antibiotikus pasiskiria pasiskiria patys

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų ne tik patys pasiskiria kelių tos pačios rūšies vaistų nuo peršalimo, nepasitarę nei su gydytoju, nei su vaistininku griebiasi piliulių nuo skausmo, bet ir nusprendžia, kada gydytis antibiotikais. Eurobarometro atliktos apklausos atskleidžia, kad net 8 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų kasmet patys gydosi antibiotikais, kai Skandinavijos šalyse – mažiau nei 0,5 proc.
Patys pasiskyrę šių vaistų, net 7 proc. lietuvių jų įsigyja be recepto, šiek tiek mažiau vartoja likučius nuo kitų gydymo kursų.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė pabrėžia, kad dabar nusipirkti antibiotikų be recepto kur kas sudėtingiau nei prieš dešimtmetį, tačiau vis dar galima. „Kai kuriems vaistininkams trūksta informacijos apie neigiamas be reikalo vartojamų antibiotikų pasekmes, tad norėdami padėti susirgusiems žmonėms jų parduoda“, – teigia R.Valintėlienė.
Ir priduria, kad gydytojai taip pat ne visuomet atsakingai elgiasi. Pavyzdžiui, išrašo receptą, kad pacientas vaistų įsigytų, jeigu savijauta pablogės. Be to, patys žmonės nebaigtus gerti antibiotikus pasilieka ir  namų vaistinėlėje susikaupia pakankamos vaistų atsargos, kuriomis kitą kartą susirgus pasinaudojama nepasitarus su gydytoju.
Labai skiriasi ir medikų požiūris į antibiotikų skyrimo tikslingumą. R.Valintėlienė atskleidžia, jog išanalizavus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenis paaiškėjo, kad tarp atskirų uostamiesčio šeimos gydytojų antibiotikų išrašymas skiriasi 20 ir daugiau kartų. Taigi vieni gydytojai esant pirmiesiems peršalimo požymiams jau skiria antibiotikų, kiti stebi paciento būklę kelias dienas, kad įsitikintų, ar vaistus bus tikslinga vartoti.
Ši analizė parodė ir tai, kad plataus spektro antibiotikai sudaro net 95 proc. visų išrašomų antimikrobinių preparatų. Tai taip pat patvirtina, kad šeimos gydytojams dažnai svarbiau apsidrausti nuo galimų ligos komplikacijų, o ne išsiaiškinti, ar racionalu vartoti šiuos vaistus.
„Visuomenės žinios apie antibiotikus labai menkos. Vos 20 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad šie vaistai neveikia virusų, įvairių apklausų duomenimis, tik trečdalis respondentų supranta atsparumo antibiotikams problemą, todėl dažnai patys pacientai prašo gydytoją skirti antibiotikų. Mat taip tikisi greičiau pasveikti ir grįžti į darbą“, – teigia R.Valintėlienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.