Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie pokyčius Seimo vadovybėje ir Darbo partijos (leiboristų) politinius užmojus.

R.M. Labas rytas. Dabar jau ne tik konservatoriai gali pasigirti, kas turėjo Seimo pirmininkę.

Andrius Kubilius. Nežinau, kaip mes, vyrai, turime tai vertinti – nuliūsti, kad buvo atkovota pozicija, kurią vėl praradome?

R.M. Tikėjotės, kad Seimo primininko postas ir vėl tradiciškai atiteks vyrams, bet žiūrėkit kas atsitiko…

A. K. Čia smagioji šių permainų pusė.

R.M. O kokia nesmagioji?

A.K. Vakar turbūt jau visi viską pasakėme, nieko nauja jau nebepasakysi. Galima nagrinėti kelis aspektus. Pirma, ką reiškia V. Gedvilo pakeitimas L. Graužiniene. Antra, kaip tas pakeitimas įvykdytas, ir ką tai reiškia. Ir trečia, kaip turime vertinti politinę situaciją, valstybės gyvenimą. Nuo to ir pradėsiu. Man atrodo, vaizdas darosi vis prastesnis ir liūdnesnis. Iš tikrųjų Lietuvos politiniame gyvenime vis mažiau vietos lieka rimtam valstybiniam mąstymui ir veiklai. Apibendrinant galėčiau pasakyti, kad Lietuvos politika provincialėja. Matau labai stiprią politinės sistemos eroziją ir tam tikra prasme – degradaciją. Dar kartą sakau – vienos pavardės keitimas į kitą – atskira tema, bet kaip tai padaryta ir ką tai gali reikšti – štai čia didžiausia problema. Padaryta taip, kad primena vos smuklėje praloštą dvarą. O čia – postą.

R.M. Pati L. Graužinienė Jums turbūt nekelia neigiamų emocijų. Ir Jūsų kadencijos metu, kai buvo 4 plius, irgi po metų A. Valinskas krito.

A.K. A. Valinsko kritimas susidėjo iš keleto problemų: suskilo jo partija, buvo visokių nuotraukų ir panašiai. Jam mes aiškiai pasakėme: bus permainos, jis su tuo nesutiko, todėl balsavome. Buvo natūraliai subrendusi politinė situacija. Šioje situacijoje matome kelis faktorius, kurie lėmė tokį pasikeitimą. Pirmiausia, kad Darbo partija (leiboristai) yra vienasmenio V. Uspaskicho valdymo instrumentas. Jis eilinį kartą grįžęs iš Maskvos pasakė, kad bus tokia kaita. Seimo primininkas, kuris pagal visą konstitucinę sąrangą turėtų būti antra figūra valstybėje, buvo, liaudiškai tariant, išprievartautas ir dar priverstas pasakyti, kad jam buvo labai smagu. Kitaip sakant, dėl asmeninių priežasčių pats atsistatydino. Taigi kyla klausimas, kokius instrumentus turi V. Uspaskichas savo rankose, kad gali priversti žmogų, einantį tokias pareigas, būti taip sumindžiotu. Ir čia galima kelti klausimą, ar jis neturi instrumentų žmones, kuriuos pastato į tokius postus, šantažuoti.

R.M. Dėl ko gali būti šantažuojami tie žmonės? Jeigu žmogų gali šantažuoti, panašu, kad jis pats dėl to kaltas, nes leidosi kažką padaryti, būti pamalonintas, kažkaip kitaip paskatintas, kad galėtų jį vėliau šantažuoti.

A.K. Aš nesiimu atsakyti, čia galbūt gali atsakyti tam tikros tarnybos. Štai vakar žurnalistai kalbėjo apie tą pačią 24 mln. Lt bylą. Ten prirašyta visokių pavardžių, kas tuos pinigus gaudavo, Loretos ar kiti vardai minimi. Aš tikrai nežinau, kokį ten V. Uspaskichas įtakų tinklą ir kokius instrumentus yra susikūręs, tačiau kai matai tokią kaitą ir tokias permainas, natūraliai kyla klausimas: kokius instrumentus turi partijos bosas? Ir vaizdas susidaro toks, kad net nežinau su kuo palyginti – su gauja ar vos ne su kalėjimu, kur egzistuoja terminai „vierchas“, „šešiukės“ ar kitokie.

R.M. Tai tada taip išeitų, kad vienas yra, kalėjimo terminais kalbant, „vierchas“, o visi kiti partijoje yra „šešiukės“. Taip?

A.K. Na, taip, turi daryti tokią išvadą, jeigu tokiu būdu yra elgiamasi, kaip buvo vakar, socialdemokratams nuolankiai priimant bet ką, kas vyksta toje grupuotėje. Deja, tenka pasakyti, kad santykiai tos partijos viduje tampa visos valstybės reikalu.

R.M. Šnekant vėl tais terminais – tai kam vieną „šešiukę“ keisti kita „šešiuke“?

A.K. Čia mums nereiktų įžeidinėti, – gali taip nuskambėti, bet, matyt, yra tam tikrų tikslų, sumetimų. Aš galiu tiktai pakartoti tą patį, ką ir vakar visą dieną sakiau: vieną nelabai ką reiškusį Seimo primininką keičia kita personalija, kuri tame poste taip pat nelabai ką reikš, bet, matyt, ji turi kažkokių savybių, kurių neturėjo V. Gedvilas. Ji yra uolesnė, lojalesnė, kartais galbūt agresyvesnė vykdydama partijos primininko instrukcijas. Turbūt tai pamatysime.

R.M. Gali kaip nors atsispindėti politikoje lojalumas V. Uspaskichui ir, kaip Jūs sakėte, agresyvumas kažkam? Galbūt bus kažkokių ryškesnių pareiškimų?

A.K. Galiu kalbėti apie tai, ką matome pastaruoju metu. Yra susiklostę du faktoriai. Pirmas – V. Uspaskichas ir jo gebėjimas asmeniškai valdyti savo partiją, kai vieną pastato, kitą nuima. Antras faktorius yra garsioji byla, kuri rodo pačios Darbo partijos (leiboristų) ir V. Uspaskicho veikimo logiką. O ta logika yra tokia: iki galutinio teismo sprendimo kelti daugiau agresyvių karų su visomis kitomis valstybės institucijomis – su Prezidente, generaline prokuratūra. Galime galvoti, kad bus daugiau kovojama su socialdemokratais koalicijos viduje ir t.t. Taigi kovų, galiu spėti, matysime daugiau, agresyviau ir uoliau vykdant instrukcijas.

R.M. Jūsų akimis žiūrint, pagrindinis dalykas, kad į areną su pareigomis išėjo žmogus, kuris labiau kibs į atlapus visiems – ir koalicijoj, ir Prezidentei. Kokia užduotis jai turėtų būti?

A.K. Seimo pirmininkei norisi palinkėti sėkmės ir atsakomybės suvokiant, kokios tai yra pareigos, bet elgesys ir savybės, kurias iki šiol matėme, yra labai aiškios. Tai tikrai labai lojali V. Uspaskicho šalininkė, važiavusi į Maskvą ir visur kitur. Ne tik lojali, bet ir labai uoli visų tų instrukcijų įgyvendintoja, turinti savybes garsiai ir reikšmingai ginti savo poziciją. Ta pozicija bus formuojama V. Uspaskicho, ir aš spėju, kad mes tai pamatysime viso Seimo darbe.

R.M. O tai, kad nevyko labai daug diskusijų dėl Seimo primininko kandidatūros, paprastai tariant, ir net nelabai buvo daugiau kandidatų. E. Gedvilas turbūt daugiau dėl akių savo kandidatūrą iškėlė, nors šansus žinojo. Galėjo juk Darbo partija (leiboristai) ir daugiau kandidatų pateikti. Tai rodo, kad buvo nuspręsta, nutarta, kad socialdemokratams tiko tai, kas čia vyksta.

A.K. Manau, kad čia nereikia ieškoti demokratijos apraiškų. Yra V. Uspaskicho instrumentas, ir ką jisai pasako, tas ir būna. O jeigu dar kažkas suabejoja, tai, matyt, yra instrumentų, kaip tas abejones išsklaidyti. Mane labiau stebina socialdemokratų tylėjimas ir leidimas tokiu elgesiu ir tokiomis permainomis diskredituoti svarbią valstybės instituciją – Seimo pirmininko postą. Matyt, socialdemokratai su palengvėjimu atsiduso dėl to, kad jiems nereikėjo spręsti V. Gapšio problemos.

R.M. Bet iš esmės jie ir išsprendė. Tas pokalbis prieš balsavimą, matyt, priežastis ir buvo, kad V. Gapšys atsistatydino ir su juo kartu V. Gedvilas.

A.K. Mes kėlėme nepasitikėjimo klausimą ir sakėme, kad tai testas socialdemokratams ir pačiam A. Butkevičiui. Jam po mūsų keliolika kartų pakartoto teiginio užteko sveiko proto suvokti, kad jeigu jie liks su V. Gapšiu, tai taps jų problema. Jie problemą galėjo spręsti kur kas efektyviau ir greičiau.

R.M. Matyt, negalėjo, nes tai, ką mes matome dabar, tas kerštas, kuris dabar vyksta – V. Gedvilo nuėmimas, yra kerštas ir socialdemokratams. Iš esmės buvo pasakyta, jeigu socialdemokratai nuiminės V. Gapšį, tada neteks ir V. Gedvilo.

A.K. Aš nežinau, ar V. Gedvilas buvo toks didelis socialdemokratų turtas, bet socialdemokratams buvo parodyta, jog Seimo daugumoje vienasmenis šeimininkas yra V. Uspaskichas ir kad jis elgsis taip, kaip nori. Nežinau, ar socialdemokratams maloni tokia įvykių raida.

R.M. Jei žiūrėti socialdemokratų reakciją, žiūrint užkulisiuose, jie apsidžiaugė kas čia įvyko? Jie išlošė V. Gapšį, jiems nebereikia balsuoti. Bet, kita vertus, jie gavo L. Graužinienę, kuri galės kritikuoti pačią koaliciją.

A.K. Tai mes pamatysime. Man kartais atrodo, kad socialdemokratai, užliūliuoti savo aukštų reitingų ir populiarumo, nelabai žiūri į kai kurias ilgalaikes tendencijas. Todėl leidžia vykti tokiems procesams, kaip aš vadinu, svarbiausių valstybės institucijų erozija, ir to pasekmė ilgalaikėje perspektyvoje socialdemokratams gali būti taip pat labai neigiama. Jie yra atsakingi pasikvietę Darbo partiją (leiboristus) į koaliciją, žinodami, kad ji turi problemų su teismais. Jie yra atsakingi už tai, kas dabar vyksta valstybėje. Valstybės politikams vis mažiau ir mažiau lieka erdvės valstybės reikalams. Taurę, kurią socialdemokratai prisiėmė išgerti kartu su Darbo partija (leiboristais), dar iki dugno neišgerta ir tokio pobūdžio problemų matysime vis daugiau.

R.M. Aišku labai būtų liūdna, jeigu Jūsų prognozės išsipildytų. Nieko gero nežadate valstybės valdyme, nei gyventojams, todėl labai norėtųsi, kad Jūsų intuicija Jus pavestų, bet ką gali žinoti. Dėkoju Jums.

A.K. Ačiū.