"Veido" archyvas

Dėl 14,3 trilijonų JAV dol. skolos karikatūristai Ameriką jau vaizduoja kaip išmaldos prašančia elgetą

Reitingų agentūros skambina pavojaus varpais: Vakarų šalys skolingos tiek, kad šių skolų nebeįmanoma grąžinti nei praktiškai, nei teoriškai.

Balandžio 18 d. viena įtakingiausių tarptautinių reitingų agentūrų “Standard & Poor” pirmą kartą nuo 1996-ųjų sumažino JAV skolinimosi reitingą į C (tai žemiau nei Meksikos reitingas), t.y. pakeitė jį į neigiamą. Be to, agentūra pranešė stulbinamą žinią: jos analitikų nuomone, JAV vyriausybei gali niekada nebepavykti grąžinti skolų savo kreditoriams. Toks perspėjimas paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius septyniasdešimt metų.

Tiesa, keletas perspėjimų dėl to, kad JAV skolos nebeatitinka sveiko proto reikalavimų, pastaruoju metu jau yra buvę. Tarkime, JAV Kongreso biudžeto skyrius yra paskelbęs prognozę, kad per artimiausius 12 metų JAV valstybės skola pasieks 100 proc. šalies metinio BVP. O juk jau dabar ji viršija 98 proc.

Girdėdama tokius perspėjimus, didžiausia JAV kreditorė Kinija, kuri jau trejus metus JAV grūmoja pirštu dėl šios skolų masto, neseniai paakino JAV imtis veiksmų, kad nesklandumų atveju būtų užtikrinti kreditorių interesai.

Lygiai tą patį prieš porą savaičių pareiškė ir Tarptautinio valiutos fondo analitikai, sukritikavę JAV dėl netinkamos skolos stabilizavimo strategijos. Kol galiausiai atėjo “Standard & Poor” eilė pateikti griežčiausią verdiktą: JAV skolų gali ir apskritai negrąžinti.

Vadinasi, visi amerikiečiams sakomi pasiteisinimai, jog šalies biudžetas radikaliai mažinamas tam, kad būtų grąžinta užsienio skola, yra paprasčiausias melas: tų 38 mlrd. dolerių, kurie nurėžti nuo šių metų JAV biudžeto, nepakaktų nė mažai skolų dalelei padengti, nors šį taupymą savo kailiu pajus kiekvienas amerikietis.

Deja, sunkūs laikai dar tik prasideda. Ekspertai skaičiuoja, kad iš viso JAV skola šiuo metu siekia 14,2 trln. dolerių. Iš jų apie tris trilijonus skolingos atskiros valstijos, dar vieno trilijono stinga pensijų sistemai, o likusioji skolos dalis – centrinės valdžios galvos skausmas. Beje, Kongresas mano, jog pirmiausia reikia susitvarkyti su valstijų skolomis, tačiau tai reiškia, kad centrinės valdžios skola tik dar labiau padidėtų.

Tad respublikonai Kongrese reikalauja, kad biudžetas kasmet būtų mažinamas ne milijardais, o trilijonais dolerių. Tai iš esmės reiškia, kad vyriausybė tik rinktų mokesčius, bet nebeteiktų kone jokių viešųjų paslaugų, ir taip elgtis turėtų mažiausiai dešimtmetį iš eilės.

Kartu tai reikštų, kad prasidėtų nauja didžiulė krizė: JAV ekonomika sustotų ir grįžtų į recesiją, šalį ištiktų didžiulis nedarbas, galiausiai amerikiečiai, ko gero, imtų masiškai emigruoti į kitas šalis. Be to, JAV ištiktų visapusiškas regresas: neliktų investicijų nei į inovacijas, nei į technologijas, nei, tarkime, į mirtinų ligų prevencijos programas.

Taigi, kaip apibendrina “Times” analitikas Sebastianas Mallaby, visuomet esi tik tai, kiek turi, net jei kalbama apie Ameriką. Kadangi ji gyvena tik iš skolintų pinigų, vadinasi, iš esmės neturi nieko, ir S.Mallaby daro išvadą, kad todėl ji yra niekas.

Tačiau į panašią dramatišką padėtį yra patekusios ne tik Jungtinės Valstijos. Reitingų agentūros perspėja, kad didžioji dalis Vakarų pasaulio šalių prasmegusios skolose, ir iš esmės jau yra nebepajėgios tų skolų grąžinti. Bet jos toliau skolinasi ir elgiasi panašiai kaip žmonės, kas mėnesį besikreipiantys į vis kitas greitųjų kreditų bendroves, kol po metų ar dvejų prieina liepto galą.

Portugalija – antra sąraše

Analitikas Davidas Beersas aiškina, kad kreditoriams stipriai prasiskolinusios yra kone visos Vakarų šalys, tik kiekviena imasi labai skirtingų būdų šioms skoloms mažinti. Būtent nuo šių priemonių ir priklauso, ar valstybėms pavyks išsikapstyti, o jei pavyks – tai kada. Mus, europiečius, gali paguosti nebent žinia, kad, D.Beerso nuomone, Amerikos padėtis mažiausiai pavydėtina.

Tos pačios nuomonės laikosi ir reitingų agentūros “Fitch” bei “Moody’s”. Jų vertinimu, JAV kol kas yra vienintelė šalis Vakaruose, kuriai gresia visiškas nesugebėjimas padengti įsipareigojimų kreditoriams.

Šiek tiek lengviau alsuoja kitos didžiausios skolininkės – Graikija, Airija ir Portugalija.

Pastaroji praėjusią savaitę savo kailį ėmė gelbėti vėlgi skolintais pinigais: trečiadienį šalį pasiekė 78 mlrd. eurų parama. Mainais už ją Portugalija dar labiau veržiasi diržą. Pavyzdžiui, gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kad vyriausybė įsipareigojo kelintą kartą iš eilės mažinti pensijas. Tiesa, laikinasis premjeras Jose Socratesas guodžia, kad gaunantieji mažiausias pensijas gali būti ramūs. Tačiau visiems kitiems bus nustatomos gana žemos pensijų lubos.

Be to, planuojama apriboti viešųjų paslaugų, tokių kaip viešasis transportas ar gydymas, finansavimą, atleisti 2 proc. ir taip jau gerokai išretintų vietos valdžios institucijų darbuotojų. Nukentės ir švietimas – aukštajam mokslui kitais metais bus nubraukta 745 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Įdomesnė priemonė prasimanyti pinigų – sprendimas parduoti neseniai nacionalizuotą banką “Banco Portugues de Negocios” (BPN), beje, nenustatant jokios minimalios kainos.

Taigi, kaip teigia analitikas Gilesas Tremlettas, portugalai jau pajuto savo ankstesnio išlaidavimo kainą. Jis skaičiuoja, kad iš viso šiemet Portugalija privalės išlaidas sumažinti suma, atitinkančia 3,4 proc. BVP, bei surinkti 1,7 proc. BVP sumą atitinkantį papildomų mokesčių kraitį.

Prognozuojama, kad dėl to šiemet dar labiau bus apmokestinti automobiliai, tabako gaminiai, elektra, be to, bus itin griežtai kontroliuojamas pajamų bei pelno mokesčių surinkimas.

Briuselio vertinimu, Portugalijos atvejis Europoje pats sudėtingiausias ne dėl to, kad jos skola būtų, tarkime, pati didžiausia: priešingai, Graikijai stinga kur kas didesnės pinigų sumos. Portugalijos skola siekia 86,7 proc. BVP, o Graikijos – net 140 proc. Tačiau problema ta, kad Portugalijoje yra itin įsiskolinęs būtent viešasis sektorius, be to, su rimtomis problemomis susiduria bankai, galiausiai šalyje labai didelis nedarbas.

Priemonių pasirinkimas nedidelis

Kaip matome iš JAV ir Portugalijos pavyzdžių, skolos problemos sprendžiamos trumpalaikėmis priemonėmis, dar labiau skolinantis. Tačiau pagrindinė problema – įsipareigojimai kreditoriams – dėl to niekur nedingsta.

Europos Komisijos analitikas Jonathanas Loynesas tikina, kad paramos jau tikrai nebepakanka. “Matome ir iš Portugalijos, ir iš Graikijos, ir iš kitų šalių pavyzdžio, kad gauta milijardinė parama problemų neišsprendžia, o jas gal tik padidina, tad reikia ieškoti kitų būdų kapstytis.

Gali būti, kad tą būdą pavyko rasti Airijai. Šalies vyriausybė kaip tik praėjusią savaitę patikino susitvarkysianti su skolomis kitomis priemonėmis. “Mūsų padėtis gerokai palankesnė nei Graikijos, nes radome būdą, kaip sumažinti valstybės skolą didinant mokesčius”, – aiškina naujasis Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas. Jis pabrėžia, kad vien balandį valstybei pavyko surinkti 1,86 mlrd. eurų mokesčių.

Jau minėtas EK atstovas J.Loynesas tikina, kad tai pasiteisina ne visais atvejais, ir, tarkime, Graikijai gali tekti restruktūrizuoti savo skolą, mat net po 110 mlrd. eurų paramos, gautos iš tarptautinių kreditorių, injekcijos į šalies ekonomiką Graikijos skola šiemet vis tiek nenukris žemiau 150 proc. metinio BVP, arba 340 mlrd. eurų, o kol kas svyruoja apie 140 proc. BVP.

Beje, “Citi” analitikas Stefanas Nedialkovas skaičiuoja, kad jei Graikija norėtų sumažinti skolą bent iki 60 proc. BVP, penkerius metus turėtų pinigų neleisti niekam kitam, tik skolai grąžinti.

Žinoma, tai neįmanoma, tad prognozuojama, kad net turint pačių geriausių norų Graikijos skola 2015 m. gali nukristi tik iki 94 proc. BVP, ir tai – pensijų, atlyginimų ir mokesčių sąskaita.

Tad ar apskritai egzistuoja kokia nors išeitis iš šios aklavietės? Teigiama, kad vienas realiausių ir greičiausių, be to, kompleksinių problemų sprendimų – ES gelbėjimo fondas, kuris būtų tikras išsigelbėjimas tokioms šalims kaip Graikija ar Portugalija. Žinoma, tai irgi ne panacėja, nes ši priemonė vėlgi susijusi su skolomis ir įsipareigojimais.

Nepaisant to, niekas net negali pažadėti, kad šis fondas tikrai bus patvirtintas, mat tam reikia visų ES narių pritarimo, o jau dabar atrodo, kad Suomija, kurioje per rinkimus trečią vietą laimėjo radikali “Tikrųjų suomių” partija, neketina dėti parašo po šiuo sumanymu.

Tad kol kas politikai tik skėsčioja rankomis: kitos išeities, nei karpyti pensijas, mažinti socialines išmokas ir kelti mokesčius, prasiskolinusiose šalyse jie nesugalvoja.