"Veido" archyvas

Kopenhagos, Londono, Paryžiaus ir kitų sostinių gyventojai nuogąstauja, kad neprasidėtų naujos teroristų atakos

Pastaruoju metu terorizmo grėsmė nuolat didėja. Ir prie to nemažai prisideda ne tik teroristams aptemstantis protas, bet ir pykčio bei kvailumo apakintų vakariečių provokacijos.

Prieš savaitę Australijos teisininkas Alexas Stewartas, dirbantis Kvynslando technologijų universitete, atsisėdo priešais filmavimo kamerą su dviem cigaretėmis dantyse – viena susukta į šventosios musulmonų knygos Korano, kita – į krikščionių Biblijos lapą – ir paklausė: na, tai kuri knygelė smilksta geriau? Pabandęs vienos ir kitos, padarė išvadą, kad Biblija liepsnoja geriau. Tada šį makabrišką dvylikos minučių vaizdelį įkėlė į “YouTube” tinklą, kad jį pamatytų visas pasaulis.

O tada viskas ir prasidėjo. Iš pradžių tokiu nepagarbiu elgesiu pasipiktino musulmonų dvasininkai, vėliau į gatves ir musulmoniškose šalyse, ir Vakaruose išėjo įskaudinti islamo išpažinėjai. Dar vėliau įsitraukė politikai ir pagaliau į šį reikalą įsikišo Interpolas.

Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 11-osios minėjimo ši kovos su tarptautiniu nusikalstamumu organizacija paskelbė turinti žinių apie teroristinių atakų pavojų 188-ose šalyse, mat gavo signalų, kad teroristų grupuotės ketina keršyti visam Vakarų pasauliui. Ir ne tik dėl neatsargių australo žaidimų su ugnimi. Artėjant rugsėjo 11-ajai, Vakarų pasaulis, regis, nieko kito nedarė, tik provokavo teroristus, šaipydamasis ne tik iš jų, bet ir iš viso musulmonų pasaulio bei jų įsitikinimų.

Užtenka prisiminti, kad dabar bepročiu vadinamas JAV pastorius Terry Jonesas prieš porą savaičių pagrasino rugsėjo 11-osios proga sudeginti Koraną. Jau tada “Al Qaeda” paskelbė, kad tokiu atveju atsakys išpuoliais, per daug nesirinkdama taikinių.

Šiek tiek anksčiau teroristus įpykdė italų menininkai, parodoje pristatydami pranašą Mohamedą ir Koraną įžeidžiančius kūrinius.

Daug audrų sukėlė ir šiųmetis Prancūzijos valdžios sprendimas uždrausti šalyje gyvenančioms musulmonėms į mokymo įstaigas eiti su galvos apdangalais, vadinamais burkomis. Neliko nepastebėtas ir Šveicarijoje neseniai įsigaliojęs sprendimas drausti šalyje statyti naujus minaretus, iš kurių musulmonai šaukiami melstis.

Lyg to būtų negana, Danijoje visai neseniai vykusiuose rinkimuose laimėjo antimusulmoniškai nusiteikusi radikalų partija. Beje, Danija apskritai įtraukta į teroristų juodąjį sąrašą. Štai vos prieš savaitę viename Kopenhagos viešbutyje nugriaudėjus nedideliam sprogimui, per atsitiktinumą buvo sulaikytas, kaip įtariama, teroristinį aktą planavęs nusikaltėlis. Tarp jo daiktų rastas Danijos laikraščio “Jyllands-Posten” redakcijos adresas. To paties, kuriame 2007-aisiais buvo išspausdinta nespalvota švedų karikatūristo Larso Vilkso karikatūra, pašaipiai vaizduojanti pranašą Mohamedą. Tad tyrėjai beveik įsitikinę, kad prieš savaitę šios redakcijos darbuotojams vos per plauką pavyko išvengti atakos.

Provokacijų medžioklė

Žinoma, galėtume tvirtinti, esą bijoti nėra ko: kovai su terorizmu kasmet skiriami milijardai JAV dolerių. Išnaikinti teroristų organizacijas mėgina galingiausių pasaulio valstybių žvalgybos ir kariai. Jų užmačios dažnai atskleidžiamos ir nelaimių pavyksta išvengti.

Kita vertus, pripažįstama, kad teroristai niekur nedingo, o pastaruoju metu jų atakų tikimybė smarkiai padidėjo. Ir, kaip teigia JAV žvalgybos veiklą nušviečiantis leidinys “Stratfor”, tik laiko klausimas, kada statinė sprogs.

Janas Hjarpe, Švedijos Lundo universiteto islamo studijų profesorius, tvirtina, kad pastaruoju metu santykiai tarp Vakarų ir teroristų grupuočių darosi vis aštresni ir įgauna kitokį pobūdį. Tad teroristų tyla gali būti lyg ta prieš audrą.

Anksčiau teroristai patys kurstydavo Vakarus: siųsdavo filmuotus lyderių pasisakymus ar kraują stingdančius susidorojimo su įkaitais įrodymus, o dabar stebi ir klausosi – medžioja Vakarų provokacijas, tokias kaip rūkantis australas ar Koraną deginti užsimojęs JAV pastorius.

“Esu įsitikinęs, kad tokios provokacijos teroristų lyderiams leidžia rinkti taškus ne tik tarp nusikaltimų bendrų, bet ir tarp taikių musulmonų, kuriuos vis labiau siutina, jog Vakarų šalyse žodis “teroristas” ir “musulmonas” neretai reiškia tą patį”, – užbaigia profesorius.