Valdančiosios koalicijos partijų atstovų požiūris į skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje priklauso nuo to, kurioje valstybinės valdžios institucijoje jie sėdi: jeigu Vyriausybėje – tuomet už skalūnų dujas, jeigu Seime ir savivaldybėse – tuomet prieš.

Pastarąją savaitę Seime ir Vyriausybėje susiklostė visiškai šizofreniška padėtis: dviejų valdančiųjų partijų – Socialdemokratų bei “Tvaros ir teisingumo” – atstovai vienu metu aktyviai pasisako už skalūnų dujų žvalgybą ir tuo pat metu visomis jėgomis jai priešinasi.
Prieš pusantro mėnesio teko rašyti, kad tuo pat metu, kai po susitikimo su skalūnų dujas Lietuvoje žvalgyti norinčio JAV energetikos milžino “Chevron” atstovais premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius gana aiškiai pasisakė už skalūnų dujų paiešką, kitas įtakingas socialdemokratas – Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas padarė viską, kad komitetas tas paieškas uždraustų. Pastaruosius du dešimtmečius garsėjęs šviesiu protu, A.Salamakinas staiga pradėjo kliedėti apie iš čiaupo bėgsiantį degantį vandenį ir apie tai, kad Lietuvos geologais, sprendžiant skalūnų dujų klausimą, pasitikėti negalima. Susidūręs su tokiu agresyviu įtakingo partiečio ir jo vadovaujamo komiteto pasipriešinimu, premjeras tradiciškai susvyravo ir pasiūlė prieš suteikiant “Chevron” žvalgybos licenciją dar kartelį pasiklausti mokslininkų: galima gręžti gręžinius ieškant tų skalūnų dujų, ar vis dėlto tai toks baisus dalykas, kad nuo kelių grąžto kyštelėjimų Lietuva liks be geriamojo vandens (tiesa, už tai turės tiesiai iš čiaupo bėgančio ugninio)?
Gal tikėtasi, kad jau įprastai problemai tirti sudaryta darbo grupė uždels, bet mokslininkai darbus baigė greičiau nei per mėnesį ir praėjusį trečiadienį supažindino Seimą su savo išvadomis: skalūnų dujų ieškoti ne tik galima, bet netgi būtina, nes ankstesni teoriniai JAV mokslininkų atlikti galimo dujų kiekio vertinimai atrodo neįtikinamai ir turėtų būti tikslinami. Nes tik tuomet, kaip paaiškės, kiek tų dujų iš tiesų yra, bus galima spręsti, ar apsimoka pradėti pramoninę jų gavybą.
Štai čia ir prasidėjo cirkas. Mokslininkų išvada, užuot nuraminusi skalūnų dujomis abejojančius Seimo narius, suveikė kaip buliui raudonas skuduras – jie puolė į mūšį prieš “Chevron”, net nebeslėpdami savo išankstinių nuostatų, kurių jokios mokslininkų išvados nepakeitė ir niekada nepakeis, nes niekas tų išvadų net neketina peržiūrėti.
Jungtiniame Seimo Aplinkos ir Ekonomikos komitetų posėdyje skandalingoji Aurelija Stancikienė rėžė tiesiai: „Mums visų pirma svarbiausia sustabdyti šitą (skalūnų dujų žvalgybos) konkursą.“ Paprastai ir aiškiai, nieko nebeslepiant. Tai jungtinėmis abiejų komitetų valdančiųjų partijų narių pastangomis ir buvo padaryta, pakeliui sulaužant visą įmanomą posėdžių vedimo, siūlymų teikimo ir balsavimo už juos tvarką. O ko čia smulkintis, kai tikslas aiškus? Tiesa, kadangi Seimo komitetų valios galutinai stabdyti skalūnų dujų žvalgybą nepakanka, dėl to dabar turės apsispręsti visas Seimas.
Dabar bus įdomiausia, kokios pozicijos dėl balsavimo Seime laikysis Vyriausybė, nes joje nuotaikos visiškai priešingos toms, kurios sklando tarp valdančiosios daugumos parlamentarų (opozicija bemaž vieningai remia skalūnų dujų paieškas ir turėtų balsuoti už). Premjeras A.Butevičius, ir anksčiau rodęs palankumą tiek konkursą laimėjusiam “Chevron”, tiek pačioms skalūnų dujoms, kitą dieną po Aplinkos ir Ekonomikos komitetų sprendimo gana ramiai pareiškė tikįs, kad sutartis su “Chevron” dėl skalūnų dujų žvalgybos bus pasirašyta jau gegužės mėnesį. Tarsi jokio skandalo išvakarėse nė nebuvo.
Aplinkos ministras, vienas “Tvarkos ir teisingumo” partijos vadų Valentinas Mazuronis ne tik palankiai žiūri į skalūnų dujas, bet ir deda visas pastangas visuomenei įtikinti jų nauda: dalyvauja televizijos debatuose, dalija interviu, susitikinėja su žmonėmis, netgi į Ameriką nuvyko savo akimis pamatyti skalūnų dujų gręžinių, kad grįžęs galėtų tildyti oponentus: “Jūs matėte, kaip išgaunamos skalūnų dujos? Nematėte? O aš – mačiau!”
Ministro V.Mazuronio pozicija dėl skalūnų sukėlė nuoširdų konservatorių, visados su neslepiamu priešiškumu žiūrėjusių į paksistus, susižavėjimą bei paramą. Bet kartu pagimdė ir abejonių: ar jis neapsimetinėja? Lygiai kaip ir premjeras A.Butkevičius. Nes kaip čia dabar išeina – Ministrų kabineto nariai už skalūnų dujas, o tuos ministrus delegavusios partijos – prieš?
Žiūrėkime patys, kas Lietuvoje karščiausiai kariauja prieš skalūnų dujas. Žygaičių kaimo bendruomenė. Kas ten seniūnaitė, vedanti saviškius į kovą prieš “Chevron”? Jolanta Vaitkienė, priklausanti Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Tai pačiai, kuri karštai kovojo prieš Visagino atominės elektrinės statybą, o per Seimo rinkimus Šakių rajone taip pat karštai rėmė „Rosatom“ interesams atstovaujantį Socialdemokratų partijos prezidiumo narį Mindaugą Bastį. Kur yra Žygaičiai? Tauragės rajone, kuriam jau dešimtmetį vadovauja socialdemokratas Pranas Petrošius. Savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus – taip pat socialdemokratas. Mero pavaduotojas ir Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Silverijus Statkus – partijos “Tvarka ir teisingumas” narys. Seime Tauragei atstovauja ir karštai prieš skalūnų dujų žvalgybą kovoja, nebūtais dalykais žmones gąsdina mero sūnus socialdemokratas Darius Petrošius, kuriam priklauso ir apskrities laikraštis „Tauragiškių balsas“.
Žvelgiame toliau. Skalūnų dujų žvalgybą, kaip žinome, ketinama atlikti Šilutės ir Tauragės plote. Kas dar, be tauragiškio D.Petrošiaus, atstovauja šioms vietovėms Seime? Kaimynystėje, Šilutės-Šilalės rinkimų apygardoje, išrinktas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, “Tvarkos ir teisingumo” partijos narys. Tas pats, kuris vos užėmęs komiteto pirmininko postą pareiškė: “Lietuva, patyrusi fiasko derybose dėl atominės elektrinės uždarymo ir naujo bloko statybų, turėtų ieškoti partnerystės su Rusija ir Baltarusija.” Jo pavaduotojas, komiteto Energetikos komisijos narys, šiuo metu socialdemokratams atstovaujantis Artūras Skardžius, rinktas Šilutės-Pagėgių apygardoje, reikalauja kuo greičiau panaikinti visas licencijas, jau išduotas angliavandenilių gavybai.
Taigi vaizdas toks: visas Šilutės ir Tauragės ruožas, kuriame ketinama ieškoti skalūnų dujų, valdomas, taip pat Seime atstovaujamas socialdemokratų ir “tvarkiečių”, kategoriškai pasisakančių prieš skalūnų dujas ir jų žvalgybą, bet tuo pat metu esančių už bendradarbiavimą su „Rosatom“ ir Lietuvos dalyvavimą rusiškų atominių reaktorių statyboje Kaliningrade ar Baltarusijoje. Atsitiktinumas? O gal vis dėlto dėsningumas?

Mokslininkų išvada, užuot nuraminusi skalūnų dujomis abejojančius Seimo narius, suveikė kaip buliui raudonas skuduras – jie puolė į mūšį prieš “Chevron”.