Atsiveriant naujoms Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo perspektyvoms, valdantieji skuba prigąsdinti arba perimti jų panaudojimą kontroliuojančias teisėsaugos institucijas, pradėdami nuo prokuratūros.

Kaip baigsis Seimo balsavimas dėl siūlymo nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, atveriantis kelią valdančiajai daugumai reikalauti „prezidentės žmogumi“ laikomo generalinio prokuroro Dariaus Valio atsistatydinimo, buvo galima nuspėti dar prieš porą savaičių. Mat kaip tik rugsėjo viduryje atėjo žinia, kad Vyriausybė ketinanti nuo 600 milijonų iki milijardo litų Kaimo plėtros programos lėšų permesti kelių tiesimui bei priežiūrai. Šių pinigų įsisavinimas prasidėtų nuo kitų, prezidentinių rinkimų, metų.
Čia būtina paaiškinti, kad jau minėtą milijardinį pinigų permetimą iš Kaimo rėmimo fondo į kelių tiesimą (prieš kurį žemdirbiai grasina kovoti streikais) pasiūlė ir laimino Darbo partijos vadovaujama Žemės ūkio ministerija, o jau kaip “darbiečiai” moka savo naudai skirstyti ES paramos pinigus, sužinojo visi, kurie bent kiek domėjosi Darbo partijos juodosios buhalterijos byla.
Kaip aiškina partinių pinigų iš ES pinigų darymo schemų žinovai, šio manevro lėšomis esmė paprasta: jeigu pinigus išdalysi ūkininkams, tai nusireketuoti „otkatus“ nuo palyginti nedidelių sumų bus sudėtinga ir pavojinga, nes, viena, ūkininkai dalijasi nenoriai, antra, kuo daugiau ūkininkų gauna paramą, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris jų neapsikentęs kreipsis į teisėsaugą, o ten, žiūrėk, jau ir prokurorai bylą užves. O štai įsisavinant pinigus per kelių tiesimą galima surengti vos kelis stambius konkursus, juolab ir kelių tiesėjai, kaip pasakojama, vyrai supratingi, pas prokurorus vaikščioti nemėgstą.
Galutinai generalinio prokuroro likimas tapo aiškus kelios valandos iki jo ataskaitos svarstymo pradžios, kai Seimas nusispjovė į prezidentės nuomonę ir priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias Dalia Grybauskaitė atvirai buvo pavadinusi korupcinėmis. Šiomis pataisomis Seimas dvigubai – nuo 100 iki 200 tūkst. litų padidino „mažos vertės“ viešųjų pirkimų lubas, paliko galioti dabartines 500 tūkst. litų lubas, perkant įvairius darbus. Korupcinėmis šias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas vadino ne tik D.Grybauskaitė ar konservatorių „šešėliniai ministrai“, bet ir politinių vėjų įtakai menkai pasiduodanti antikorupcinė organizacija „Transparency International“.
Bet perspėjimai, kad pataisos ne tiek supaprastins viešuosius pirkimus, kiek atvers kelią nešvariems pirkimams ir pinigų švaistymui, valdančiųjų politikų nė kiek nesustabdė. Veikiau jau atvirkščiai – paskatino kaip niekada vieningai balsuoti “už”. Tai nestebina, žinant, kokiais sugebėjimais pasižymi valdančiosios daugumos partijos ir už kokius darbelius buvo ar yra teisiami žymūs jų atstovai. Juk jeigu pagaliau pavyko priglusti prie galimybės palengvintu būdu skirstyti Europos Sąjungos paramos pinigus, tai kokie uspaskichai atsisakys tai daryti? Svarbiausia, kad nei STT, nei FNTT, nei ypač prokurorai netrukdytų tai daryti. Nes pastaruoju metu prokurorai tapo keistai griežti politikų atžvilgiu.
Galima kiek nori kritikuoti generalinį prokurorą D.Valį, bet neįmanoma paneigti akivaizdaus fakto: didžiausią Lietuvos istorijoje politinės korupcijos tyrimą – Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą – prokurorai atvedė iki apkaltinamojo nuosprendžio teisme būtent jo vadovavimo metais. Ir nors pats procesas prasidėjo dar iki D.Valiui tampant generaliniu, kaltinimai Viktorui Uspaskichui, Vitalijai Vonžutaitei ir Vytautui Gapšiui į sunkesnius, numatančius gerokai griežtesnes bausmes, buvo perkvalifikuoti „prie Valio“.
Lygiai „prie Valio“ prokurorai dabar kovoja Apeliaciniame teisme, siekdami griežtesnio nuosprendžio už sukčiavimus ir finansines machinacijas nuteistiems antros pagal svarbą ir dydį valdančiosios partijos vadovams. Ir jeigu niekas nepasikeis, to paties D.Valio vadovaujami prokurorai sieks perteisimo Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atžvilgiu.
Šnekos, esą V.Uspaskicho ir Darbo partijos byloje valstybinį kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, o ne generalinis prokuroras D.Valys, tad jokio pastarojo nuopelno čia nėra, tiesiog nerimtos. Nors prokuratūra seniai nebe statutinė organizacija, jos vadovo galimybės daryti įtaką pavaldžių prokurorų procesiniams sprendimams ar juos vienu arba kitu būdu nušalinti – pakankamai didelės, kad, tarkime, generaliniam prokurorui panorus, jog kaltintojų griežtumas ir atkaklumas Darbo partijos byloje atlėgtų, taip ir būtų padaryta.
Šioje vietoje verta prisiminti, kaip D.Grybauskaitei „ne kišeninis“ generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kartu su pavaduotojais po kelias valandas trukusio pokalbio prezidentės kabinete paklusniai pateikė kaltinimus pedofilija Andriui Ūsui, nors prokuratūra iš esmės neturėjo jokių jo kaltės įrodymų, o D.Grybauskaitei „kišeninis“ D.Valys prašė Seimo leisti patraukti atsakomybėn vieną pagrindinių pedofilijos bylos pūtėjų Neringą Venckienę. Kažkaip galai nesusieina, kuris ten kišeninis, kuris – ne. Ar ne?
Ir jau visiškai nepadoriai atrodo, kai visi šie prokuratūros persekiojami veikėjai bei jų bendrai ir šalininkai imasi spręsti, ar galima pritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, ar ne, žinodami, kad nepritarimas automatiškai reiškia siūlymą prezidentei atleisti D.Valį. Už faktinį generalinio prokuroro atleidimą draugiškai balsavo prokurorų kaltinamos ir persekiojamos Darbo partijos parlamentarai, „Drąsos kelio“ parlamentarai, kurių lyderė N.Venckienė šiuo metu slapstosi nuo prokurorų persekiojimo, dešimtmetį nuolatinių nesutarimų su teisėsauga turinčios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos parlamentarai, kurių kolegos Petro Gražulio teisinės neliečiamybės atėmimo prokuroras D.Valys atėjo prašyti kitą dieną po balsavimo.
Už generalinio prokuroro keitimą balsavo ir socialdemokratai, kurie, kaip didžiausia valdanti partija, gali tikėtis didžiausios naudos iš ES paramos lėšų įsisavinimo ir kurių žymus atstovas, buvęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, šiuo metu prokurorų kaltinamas kyšio paėmimu.
Matant, kaip Seime vyko balsavimas dėl generalinio prokuroro, toptelėjo mintis: dabartiniams valdantiesiems reikia ne aklos Temidės, bet aklos prokuratūros – tuomet ir Temidė nesikabinės.

ĮKARTA
Neįmanoma paneigti, kad didžiausią Lietuvoje politinės korupcijos tyrimą – Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą – prokurorai atvedė iki apkaltinamojo nuosprendžio D.Valio vadovavimo metais.
Kaip baigsis Seimo balsavimas dėl siūlymo nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, atveriantis kelią valdančiajai daugumai reikalauti „prezidentės žmogumi“ laikomo generalinio prokuroro Dariaus Valio atsistatydinimo, buvo galima nuspėti dar prieš porą savaičių. Mat kaip tik rugsėjo viduryje atėjo žinia, kad Vyriausybė ketinanti nuo 600 milijonų iki milijardo litų Kaimo plėtros programos lėšų permesti kelių tiesimui bei priežiūrai. Šių pinigų įsisavinimas prasidėtų nuo kitų, prezidentinių rinkimų, metų.
Čia būtina paaiškinti, kad jau minėtą milijardinį pinigų permetimą iš Kaimo rėmimo fondo į kelių tiesimą (prieš kurį žemdirbiai grasina kovoti streikais) pasiūlė ir laimino Darbo partijos vadovaujama Žemės ūkio ministerija, o jau kaip “darbiečiai” moka savo naudai skirstyti ES paramos pinigus, sužinojo visi, kurie bent kiek domėjosi Darbo partijos juodosios buhalterijos byla.
Kaip aiškina partinių pinigų iš ES pinigų darymo schemų žinovai, šio manevro lėšomis esmė paprasta: jeigu pinigus išdalysi ūkininkams, tai nusireketuoti „otkatus“ nuo palyginti nedidelių sumų bus sudėtinga ir pavojinga, nes, viena, ūkininkai dalijasi nenoriai, antra, kuo daugiau ūkininkų gauna paramą, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris jų neapsikentęs kreipsis į teisėsaugą, o ten, žiūrėk, jau ir prokurorai bylą užves. O štai įsisavinant pinigus per kelių tiesimą galima surengti vos kelis stambius konkursus, juolab ir kelių tiesėjai, kaip pasakojama, vyrai supratingi, pas prokurorus vaikščioti nemėgstą.
Galutinai generalinio prokuroro likimas tapo aiškus kelios valandos iki jo ataskaitos svarstymo pradžios, kai Seimas nusispjovė į prezidentės nuomonę ir priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias Dalia Grybauskaitė atvirai buvo pavadinusi korupcinėmis. Šiomis pataisomis Seimas dvigubai – nuo 100 iki 200 tūkst. litų padidino „mažos vertės“ viešųjų pirkimų lubas, paliko galioti dabartines 500 tūkst. litų lubas, perkant įvairius darbus. Korupcinėmis šias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas vadino ne tik D.Grybauskaitė ar konservatorių „šešėliniai ministrai“, bet ir politinių vėjų įtakai menkai pasiduodanti antikorupcinė organizacija „Transparency International“.
Bet perspėjimai, kad pataisos ne tiek supaprastins viešuosius pirkimus, kiek atvers kelią nešvariems pirkimams ir pinigų švaistymui, valdančiųjų politikų nė kiek nesustabdė. Veikiau jau atvirkščiai – paskatino kaip niekada vieningai balsuoti “už”. Tai nestebina, žinant, kokiais sugebėjimais pasižymi valdančiosios daugumos partijos ir už kokius darbelius buvo ar yra teisiami žymūs jų atstovai. Juk jeigu pagaliau pavyko priglusti prie galimybės palengvintu būdu skirstyti Europos Sąjungos paramos pinigus, tai kokie uspaskichai atsisakys tai daryti? Svarbiausia, kad nei STT, nei FNTT, nei ypač prokurorai netrukdytų tai daryti. Nes pastaruoju metu prokurorai tapo keistai griežti politikų atžvilgiu.
Galima kiek nori kritikuoti generalinį prokurorą D.Valį, bet neįmanoma paneigti akivaizdaus fakto: didžiausią Lietuvos istorijoje politinės korupcijos tyrimą – Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą – prokurorai atvedė iki apkaltinamojo nuosprendžio teisme būtent jo vadovavimo metais. Ir nors pats procesas prasidėjo dar iki D.Valiui tampant generaliniu, kaltinimai Viktorui Uspaskichui, Vitalijai Vonžutaitei ir Vytautui Gapšiui į sunkesnius, numatančius gerokai griežtesnes bausmes, buvo perkvalifikuoti „prie Valio“.
Lygiai „prie Valio“ prokurorai dabar kovoja Apeliaciniame teisme, siekdami griežtesnio nuosprendžio už sukčiavimus ir finansines machinacijas nuteistiems antros pagal svarbą ir dydį valdančiosios partijos vadovams. Ir jeigu niekas nepasikeis, to paties D.Valio vadovaujami prokurorai sieks perteisimo Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atžvilgiu.
Šnekos, esą V.Uspaskicho ir Darbo partijos byloje valstybinį kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, o ne generalinis prokuroras D.Valys, tad jokio pastarojo nuopelno čia nėra, tiesiog nerimtos. Nors prokuratūra seniai nebe statutinė organizacija, jos vadovo galimybės daryti įtaką pavaldžių prokurorų procesiniams sprendimams ar juos vienu arba kitu būdu nušalinti – pakankamai didelės, kad, tarkime, generaliniam prokurorui panorus, jog kaltintojų griežtumas ir atkaklumas Darbo partijos byloje atlėgtų, taip ir būtų padaryta.
Šioje vietoje verta prisiminti, kaip D.Grybauskaitei „ne kišeninis“ generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kartu su pavaduotojais po kelias valandas trukusio pokalbio prezidentės kabinete paklusniai pateikė kaltinimus pedofilija Andriui Ūsui, nors prokuratūra iš esmės neturėjo jokių jo kaltės įrodymų, o D.Grybauskaitei „kišeninis“ D.Valys prašė Seimo leisti patraukti atsakomybėn vieną pagrindinių pedofilijos bylos pūtėjų Neringą Venckienę. Kažkaip galai nesusieina, kuris ten kišeninis, kuris – ne. Ar ne?
Ir jau visiškai nepadoriai atrodo, kai visi šie prokuratūros persekiojami veikėjai bei jų bendrai ir šalininkai imasi spręsti, ar galima pritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, ar ne, žinodami, kad nepritarimas automatiškai reiškia siūlymą prezidentei atleisti D.Valį. Už faktinį generalinio prokuroro atleidimą draugiškai balsavo prokurorų kaltinamos ir persekiojamos Darbo partijos parlamentarai, „Drąsos kelio“ parlamentarai, kurių lyderė N.Venckienė šiuo metu slapstosi nuo prokurorų persekiojimo, dešimtmetį nuolatinių nesutarimų su teisėsauga turinčios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos parlamentarai, kurių kolegos Petro Gražulio teisinės neliečiamybės atėmimo prokuroras D.Valys atėjo prašyti kitą dieną po balsavimo.
Už generalinio prokuroro keitimą balsavo ir socialdemokratai, kurie, kaip didžiausia valdanti partija, gali tikėtis didžiausios naudos iš ES paramos lėšų įsisavinimo ir kurių žymus atstovas, buvęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, šiuo metu prokurorų kaltinamas kyšio paėmimu.
Matant, kaip Seime vyko balsavimas dėl generalinio prokuroro, toptelėjo mintis: dabartiniams valdantiesiems reikia ne aklos Temidės, bet aklos prokuratūros – tuomet ir Temidė nesikabinės.

Neįmanoma paneigti, kad didžiausią Lietuvoje politinės korupcijos tyrimą – Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą – prokurorai atvedė iki apkaltinamojo nuosprendžio D.Valio vadovavimo metais.