Valstybės valdomų bendrovių direktorių algas susiejus su gaunamu pelnu, dalies jų atlyginimai jau šoktelėjo. Kaip rašo dienraštis “Lietuvos žinios”, “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga neatskaičius mokesčių praėjusių metų pabaigoje siekė 14,1 tūkst. litų. Šių metų pradžioje ji buvo sumažėjusi iki 11,4 tūkst. litų, tačiau antrąjį metų ketvirtį vėl perkopė 14 tūkst. litų ribą (2010 metų trečiojo ketvirčio duomenų apie darbuotojų atlygį bendrovė nepateikė).

Per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. iki 13,1 tūkst. litų ūgtelėjo ir “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojų atlygis. Vyriausiojo bendrovės finansininko alga padidėjo nuo 9,2 tūkst. iki 12,1 tūkst. litų.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Valstybė valdo apie 280 įmonių. Jų vertė siekia 17,3 mlrd. litų, tačiau pernai jos sumokėjo vos 30 mln. litų dividendų. Nuo šių metų balandžio valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo užmokestis susietas su įmonių veiklos rezultatais. Mėnesinė vadovų alga susideda iš dviejų dalių – pastovios ir kintamos. Pastarosios dydis priklauso nuo to, kiek konkreti įmonė gavo pelno. Veikiausiai daliai valstybės įmonių net sunkmečiu ėmė sektis, nes jų vadovų algos padidėjo.

“Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga neatskaičius mokesčių praėjusių metų pabaigoje siekė 14,1 tūkst. litų. Šių metų pradžioje ji buvo sumažėjusi iki 11,4 tūkst. litų, tačiau antrąjį metų ketvirtį vėl perkopė 14 tūkst. litų ribą (2010 metų trečiojo ketvirčio duomenų apie darbuotojų atlygį bendrovė nepateikė). Per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. iki 13,1 tūkst. litų ūgtelėjo ir “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojų atlygis. Vyriausiojo bendrovės finansininko alga padidėjo nuo 9,2 tūkst. iki 12,1 tūkst. litų. Bendrovė aiškina, kad darbo užmokestis padidėjo, nes į jį įskaičiuotos premijos už gerus 2009 metų bendrovės veiklos rezultatus.

Nuo metų pradžios keliais šimtais litų padidėjo Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus Tomo Vaišvilos alga. Šiuo metu ji siekia 10,6 tūkst. litų. T.Vaišvilos pavaduotojų atlygis didėjo labiau – nuo 6,7 tūkst. litų metų pradžioje iki beveik 8 tūkst. litų trečiąjį metų ketvirtį.

Tarptautinio Palangos oro uosto direktoriaus alga šiemet kilo nuo 5,9 tūkst. iki 7,3 tūkst. litų antrąjį metų ketvirtį. Pavaduotojų – nuo 4,8 tūkst. iki 6,4 tūkst. litų.

Įmonės “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus alga nuo metų pradžios išaugo nuo 8,5 tūkst. iki 10,7 tūkst. litų, jo pavaduotojų – nuo 7,8 tūkst. iki 9,7 tūkst. litų.

Dar vienos Susisiekimo ministerijos žinioje esančios bendrovės “Detonas” generalinio direktoriaus atlygis kilo nuo 5 tūkst. litų metų pradžioje iki 7,6 tūkst. litų per trečiąjį šių metų ketvirtį, vyriausiojo buhalterio – nuo 3,8 tūkst. iki 6,7 tūkst. litų.

Įmonės “Kauno aerouostas” generalinio direktoriaus alga padidėjo nuo 6,1 tūkst. iki 7 tūkst. litų.

Tačiau kai kurių bendrovių direktorių algos šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, Lietuvos pašto vadovas metų pradžioje gavo 7,2 tūkst. litų, trečiąjį šių metų ketvirtį jo alga sumažėjo iki 5,9 tūkst. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus atlyginimas nuo metų pradžios mažėjo nežymiai – nuo 11,5 tūkst. iki 10 tūkst. litų antrąjį ketvirtį. Tuo metu jo pavaduotojų alga augo nuo 8,5 tūkst. iki 9 tūkst. litų. Valstybės įmonės “Problematika” direktoriaus alga susitraukė nuo 6,2 tūkst. iki 5,4 tūkst. litų antrąjį metų ketvirtį.

Energetikos ministerija savo tinklalapyje neteikia informacijos apie šiųmetį jos žinioje esančių valstybės įmonių vadovų atlygį. Jame galima rasti duomenų apie kelių valstybės įmonių vadovų algas praėjusiais metais.

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis LŽ aiškino, kad Vyriausybė neįpareigojo ministerijų nuolat skelbti informaciją apie valstybės įmonių vadovų algas. Esą institucijos tai turėjo padaryti iki šių metų sausio ir tik vieną kartą, nes Vyriausybės nutarime vartojamas žodis “paskelbti”.

Tuo metu Susisiekimo ministerija šį nutarimą traktuoja kitaip, todėl skelbia jos žinioje esančių valstybės įmonių vadovų algas ir už šiuos metus.

Ne paslaptis – Ignalinos atominės elektrinės vadovo Osvaldo Čiukšio alga. Trečiąjį šių metų ketvirtį ji neatskaičius mokesčių siekė 26,5 tūkst. litų. Kitos Energetikos ministerijos “prižiūrimos” įmonės tinklalapiuose vadovų atlyginimų nenurodo. Anksčiau skelbta, kad “Lietuvos energijos” vadovas uždirba 15,2 tūkst. litų, o Rytų skirstomųjų tinklų (RST) generalinis direktorius – apie 10 tūkst. litų.

RST atstovė spaudai Edita Sirutienė LŽ tvirtino, kad bendrovė niekuomet viešai neskelbė vadovų atlyginimų. “Tai jų pačių reikalas, sakyti, kiek gauna algos, ar nesakyti”, – pridūrė ji.

“Lietuvos energijos” komunikacijos vadovė Jūratė Kavaliauskaitė LŽ aiškino, kad generalinio direktoriaus alga paskelbiama metinio pranešimo metu. Tačiau interneto svetainėje šio pranešimo nėra.“

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Lietuvos prioritetas kitąmet – vaikytis įvairių sričių pažeidėjus ir valstybės priešus. Biudžeto projekte pažeidėjų gaudytojai yra vieni iš nedaugelio, kuriems numatytas riebesnis kąsnis.

Konkurencijos tarybos darbuotojų algoms kitąmet numatyta 319 tūkst. litų daugiau nei šįmet. Valstybinės darbo inspekcijos specialistams skirta suma išaugs daugiau nei milijonu litų.

Algų fondas didėja ir Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Muitinės departamento darbuotojų atlyginimų fondas kitais metais turėtų papilnėti 6,1 mln. litų.

Vyriausiojo konkurencijos prievaizdo Jono Rasimo maldavimai skirti daugiau pinigų pasiekė valdžios ausis.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta padidinti darbuotojų skaičių Konkurencijos taryboje. Šešių naujų darbuotojų algoms žadama skirta 319 tūkst. litų.

Dar 50 tūkst. litų atsieis įrengti jų darbo vietas.

Pasak Konkurencijos tarybos atstovės Palmiros Kvietkauskienės, naujokai tirs mažmeninės prekybos įmonių galimai nesąžiningus veiksmus.

Iš viso Konkurencijos tarybos darbuotojų algoms ketinama skirti 2,4 mln. litų.

Kitąmet turėtų padaugėti ir darbo inspektorių. Vyriausiasis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas guodėsi, kad dabar inspektoriai nesusitvarko su pavestomis funkcijomis. Ypač trūksta specialistų aiškinantis nelegalaus darbo atvejus.

„Turėdami daugiau pinigų galėsime didinti pajėgumus. Reikės priimti naujų žmonių”, – džiaugėsi M.Pluktas.

Apie naujus darbuotojus užsimena ir vyriausiasis šalies muitininkas Antanas Šipavičius. Biudžeto projekte Muitinės departamento darbuotojų atlyginimams kitais metais numatyta 6 mln. litų daugiau.

„Su turimomis lėšomis neįmanoma normaliai gyventi. Siekiame, kad kitais metais darbuotojams bent jau nereikėtų eiti nemokamų atostogų. Atsiras lėšų ir išeitinėms kompensacijoms, galbūt naujiems darbuotojams priimti”, – teigė A.Šipavičius.

Pasak jo, 6 milijonų litų nepakaks, tad „reikės ieškoti vidinių rezervų”.

Tuo tarpu algų mažinimu besiskundžiantiems policijos pareigūnams ketinama atseikėti 2,4 mln. litų daugiau nei pernai. Gyventojų surašymas – brangus malonumas.

Ateinančiais metais Statistikos departamento atlyginimų fondas, palyginti su šiais metais, ūgtelės 12,1 mln. litų. To priežastis – visuotinis Lietuvos gyventojų ir būsto surašymas 2011-aisiais.

Tam bus pasitelkta 7400 laikinųjų darbuotojų. Lėšų reikės anketoms, mokymams, technikai ir patalpoms.

Iš viso biudžeto projekte 2011 m. visuotiniam surašymui numatyta 29,5 mln. litų. Iš jų 20,7 mln. litų – darbo užmokesčiui.

Skylėtame kitų metų biudžete numatyta daugiau skirti ir Teisingumo ministerijos darbuotojų ir teisėjų algoms.

Ministerijos atlyginimų fondas, kaip planuojama, didės 1,4 mln. litų – nuo 23,4 mln. iki 24,9 mln. litų.

Kaip paaiškino teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė, 191 tūkst. litų fondas auga dėl darbuotojų stažo.

Dar 334 tūkst. litų papildomai skiriama Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų algoms, 2,4 mln. – Registrų centro darbuotojų algoms.

Teismų atlyginimų fondas taip pat didėja 2,2 mln. litų. 1,5 mln. atsieis 50 teisėjų padėjėjų įdarbinimas, 214 tūkst. litų – grąžintai į darbą teisėjai, dar pusė milijono – priedams už stažą mokėti.

Augs ministerijų fondai

* Kitais metais Energetikos ministerijos darbuotojų atlyginimų fondas išaugs nuo 3,2 mln. iki 5,4 mln. litų.

* Tiesa, į šį skaičių kitais metais bus įtraukta ir trijų valstybinių įmonių – Naftos produktų agentūros, Energetikos agentūros ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros darbuotojų atlyginimai.

* Net 12 mln. litų daugiau numatyta kitais metais Ūkio ministerijos atlyginimų fonde. Kaip paaiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, ministerijai priskirtos naujos valdymo sritys. Todėl perkelta nemažai etatų iš kitų institucijų. Taip pat prie ministerijos priskirta Valstybinė metrologijos tarnyba ir Lietuvos metrologijos inspekcija.

* Kita fondo didėjimo priežastis, kaip teigė viceministras, ES paramos lėšų planavimas.

„Vakaro žinios“ praneša:

Turto už 17 mlrd. litų valdančių ir vos 30 mln. litų dividendų per metus Lietuvai uždirbančių valstybės įmonių vadovai tikriausiai sulauks mažesnių algų nei iki šiol. Apie tai rytoj diskutuos Vyriausybė. Tuo tarpu valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai ir toliau galės džiaugtis, kad krizė jiems neegzistuoja.

Vyriausybė rytoj svarstys Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą, siūlantį naujai reglamentuoti valstybės įmonių ir akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi daugiau nei 50 proc. akcijų, vadovų bei vyriausiųjų finansininkų atlyginimų apskaičiavimo tvarką.

Tiesioginė projekto rengėja Susisiekimo ministerijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Janina Pusčienė “Vakaro žinioms” paaiškino, kad projekte numatytos naujovės būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms, kuriose sprendžiamąjį balsą turi valstybė, jos būtų tik rekomendacinio pobūdžio.

Šiuo metu valstybės įmonių vadovai ir vyr. buhalteriai negali gauti algų, penkiskart didesnių nei tos įmonės darbuotojų algų vidurkis. Akcinių bendrovių algų apskaičiavimo tvarka nėra reglamentuojama. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija siūlo ir vienų, ir kitų vadovams algas skaičiuoti ne tik pagal konkrečios įmonės algų vidurkį.

“Užmokestis negalėtų būti didesnis už 5 paskelbtus vidutinius mėnesio darbo užmokesčius (VMDU) šalyje”, – paaiškino J.Pusčienė. Šiuo metu 1 VMDU yra 2055,8 lito. Tad valstybės įmonių vadai bei buhalteriai negalėtų gauti daugiau nei po 10 279 litus popieriuje.

Kodėl nuostatos būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms – tik rekomendacinio pobūdžio, J.Pusčienė patarė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

“Jie pateikė bazinį projektą, kuriame tokia nuostata įrašyta”, – teigė pašnekovė.

“Jei manote, jog yra blogai, siūlykite Vyriausybei, kad sulygintų įmonių ir bendrovių teises”, – patarė bazinį projektą parengusio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjas Algirdas Bartkevičius.

“Akcinėms bendrovėms algų apskaičiavimo tvarka tik rekomendacinio pobūdžio, nes tai liečia akcines bendroves. Jos konkuruoja su privačiomis, todėl nauja tvarka pažeistų konkurenciją”, – tikino A.Bartkevičius.

Beje, tai jau ne pirmas siūlymas naujoviškai reglamentuoti valstybės įmonių vadovų algų apskaičiavimą. “Vakaro žinios” rašė (2010 09 10), jog Susisiekimo ministerija buvo sukurpusi projektą, kuriuo siūlė strategiškai svarbių valstybės įmonių (jų yra apie 30) vadovams netaikyti nuostatos, kad jų algos neviršytų 5 įmonės algų vidurkių. Tokiu atveju būtų įstatymiškai įteisintos 20 tūkst. litų ir dar didesnės algos.

Iš viešai skelbiamų valstybės įmonių vadovų algų didžiausia – apie 26 tūkst. litų – buvo paskirta Ignalinos jėgainės vadui Osvaldui Čiukšiui.

Pamirštas saikas

Liudvikas SABUTIS – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:

Nėra gerai, kad kuo toliau, tuo labiau viską reglamentuojame įstatymais. Tačiau dėl valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių vadovų algų – nėra kitos išeities. Tose įmonėse pradėta be saiko naudotis galimybėmis didintis algas. Būna, kad pasiskiria po 50 tūkst. litų ir daugiau. Ir dar slapta nuo kitų darbuotojų. Ir visuomenei ne visi skelbia atlyginimus, nors privalo. Penkiskart didesnė už vidutinę algą šalyje irgi bus gana didelė. Laukia ilga diskusija.