Valdovų rūmų statybų reikalas užsiėmė Valstybės kontrolė ir surado daugybę pažeidimų  Visa medžiaga tolimesniam tyrimui perduota Generalinei prokuratūrai, kuri ir bandys ieškoti kaltų.

Valstybės kontrolės teigimu, projektas pabrango daugiau nei tris kartus, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

Valstybė kontrolė mano, kad Valdovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, pilių direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi.Tai dar davė daugiau kaip 7 mln. Lt. nuostolį šiam projektui..

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

„Lietuvso rytas“ rašo:

Nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir statant Valdovų rūmus Valstybės kontrolė įžvelgė galimą turto iššvaistymą bei pareigų neatlikimą ir audito dokumentus perdavė prokurorams.„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus, būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, kaina nebūtų tiek daug išaugusi”, – pareiškė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Projekto darbų kaina padidėjo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo (Panevėžio statybos tresto. – Red.) kontrolės priemonės.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

„Vilniaus pilių direkcija neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams buvo pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekio ir kainų”, – tvirtino valstybės kontrolierė.

Kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė visos projekto vertės dalis, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., o 16,3 mln. litų.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tai sumokėta daugiau nei 20,6 milijono. Anksčiau kasinėtoje teritorijoje buvo atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius.

Pinigai švaistyti ir už nerezultatyvias istorinės medžiagos paieškas užsienio archyvuose, už keliones į jau lankytas istorines vietas. Be to, už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose”, – teigė auditoriai.

Vakar „Lietuvos rytas” bandė sužinoti ir Vilniaus pilių direkcijos nuomonę, tačiau teišgirdo, kad atsakymas į Valstybės kontrolės kaltinimus dar rengiamas. Tuo tarpu dėl neužbaigtų Valdovų rūmų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos.Todėl kyla grėsmė, jog gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų..

Anot Kultūros ministro Arūno Gelūno, atsakomybė dėk šių pažeidmų turėtų būti bendra – bendra:

„Kategoriškai nesutinku, kad tik Kultūros ministerija buvo atsakinga už Valdovų rūmų atstatymo kontrolę.Šį milžinišką valstybės projektą, kuris nuo pat pradžių buvo labai politizuotas, kuravo ir daugybė kitų institucijų. Todėl atsakomybė turėtų būti bendra. Buvusios vyriausybės šiuo atžvilgiu padarė daug šiurkščių klaidų. Neatmestina, kad darbų sąmatos buvo didinamos ir tyčia.

Tačiau atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas imsimės visų būtinų sprendimų, kad Valdovų rūmų atkūrimas toliau vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, o lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai. Nuo šiol griežtai kontroliuosime šio projekto vykdymo išlaidas. Tačiau stengsimės projekto nevilkinti. Valdovų rūmai turėtų kuo greičiau atverti duris visuomenei ir pradėti duoti pelno.”

Dalė Bernotaitienė, objekto rangovo,  “Panevėžio statytos tresto“ finansų direktorė komentuodama sitauaciją, sakė:

„Rūmų statybos finansavimas tvirtinamas kasmet. Šiais metais Valdovų rūmuose mes turime atlikti 11,3 mln. litų vertės darbų, dar planuota 8 mln. litų. Kitų metų darbams pateikėme 24 mln. litų sąmatą. Iki Naujųjų metų Kultūros ministerija turėtų apsispręsti dėl sumos. Statybos darbai Valdovų rūmuose yra sudėtingi, trunka ilgiau nei statant kitą objektą. Pavyzdžiui, mokslininkų tyrinėjimai užtrunka ilgai, o mums tenka laukti.

Nustatyti galutinę statybų kainą būtų sunku. Bet jei kultūros ministras siekia sutarties pakeitimų, mes esame lankstūs, sėstume prie derybų stalo.Statybų procese nieko nepažeidėme. Darbų užsakovė – Vilniaus pilių direkcija. Kiek per metus darbams skiriama pinigų, tiek ir dirbame. Kartais būna, kad dėl finansavimo apsisprendžiama jau metams įsibėgėjus, tačiau mes vis tiek dirbame Valdovų rūmuose.”

“Vilniaus diena” skelbia:

Valsybės kontrolės nuomone, Valdovų rūmų atstatymas nepabrangtų beveik triskart, jeigu visos už tai atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą. Generalinei prokuratūrai įvertinti perduota su Valdovų rūmų atstatymu susijusi dokumentacija. Kultūros ministras Arūnas Geūnas neatmeta, kad Valdovų rūmų atstatymo sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos “suinteresuotų asmenų”. Tačiau ministras jų neįvardijo.

Nustatyta, kad Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų.

Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų. Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Valstybės kontrolės auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.

Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi.

Kultūros ministras A.Gelūnas pripažino, kad iš ministerijos pusės stigo kontrolės “įgyvendinant šį vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybės investicijų projektą”. Tačiau A.Gelūnas pastebėjo, kad už statyboms leistų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.

Ministras priminė dirbantis tik nuo šių metų liepos 2 dienos. Todėl jis pareiškė tikįs, kad ministerijos vadovybei bus suteiktas laikas ir galimybė peržiūrėti Valdovų rūmų statybų sąmatas, sutartis, įtvirtinti griežtesnę lėšų leidimo kontrolę.

“Sąmatos dabar peržiūrimos. Galiu užtikrinti, kad bus pasiekta, jog statybų sąmata nebebūtų atvira ir nepagrįstai didelė, kaip buvo iki šiol”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Paklaustas, ar negalėjo būti taip, kad Valdovų rūmų sąmatos buvo dirbtinai išpūstos, ministras atsakė: “Neatmesčiau tokios galimybės”. Tuo esą galėjo būti suinteresuoti “tam tikri asmenys”. Tačiau jų A.Gelūnas nekonkretizavo. “Jūs per daug iš manęs norite atsakymų”, – šyptelėjęs sakė jis žurnalistams.

Kultūros ministerijos vadovas negalėjo atsakyti ir į tai, kiek dar metų užtruks Valdovų rūmų atstatymas ir kiek jis dar pareikalaus milijonų. “Vis dėlto, noriu pasakyti, kad Valdovų rūmai, nepaisant projekto kontraversiškumo, stovi, jie yra pastatyti. Dabar reikia pasiekti, kad jie taptų atviri visuomenei, pradėtų nešti pelną. Valstybės kontrolės išvados visiškai nevilkina šio projekto įgyvendinimo”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Valstybės įmonės “Vilniaus pilių direkcija” vadovai atsisako komentuoti galimybę įvykdyti kontrolierių nurodymą pakeisti rangos sutartį. Laikinasis įmonės direktorius Vytautas Povilaitis ketina pirmiausia susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, tuomet išnagrinės galimybes įvykdyti jose išdėstytas rekomendacijas ir nurodymus.

Tačiau Vilniaus pilių direkcijos darbuotojai neslepia pasipiktinimo, kad Valstybės kontrolė, atlikdama Valdovų rūmų statybos auditą, neatsižvelgė į direkcijos pareikštas pastabas, pateiktus paaiškinimus. Valstybės auditoriai esą neįvertino visų “objektyvių ir subjektyvių aplinkybių”, kurios lėmė gerokai išaugusias rūmų atstatymo kainas.

Apie Valdovų rūmų atstatymą  ir Valstybės kontrolės atliktą šių statybų auditą trečiadienį V.Povilaitis turės aiškintis Seimo Audito komiteto posėdyje.

“Respublika” informuoja:

”Prokurorai beldžiasi į Valdovų rūmų statybos reikalus. Valdovų rūmų statybos reikalai – daugybė pažeidimi pasirenkant rangovą ir atliekant statybos darbus – perduoti narplioti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolės teigimu, projekto darbų kaina išaugo nuo  114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. Lt.

Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, o orientacinę viso projekto arbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis visos projekto vertės, todėl, pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atsiskaitymo darbų kainos, todėl jie atsėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai> Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje pirminiams tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln.Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau kaip 20,6 mln. Lt

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.