Po ekskursijos atkuriamuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė sakė, kad rūmus baigti statyti ir įrengti muziejų reikės dar apie 200 mln. litų.

“Sako, kad reikės dar apie 30 mln., bet aš galvoju, kad dar reikės tikrai apie porą šimtų milijonų užbaigti. Patys matėte -kad galėtų normaliai vykti ekspozicija, kad Lietuvos piliečiai ir užsienio svečiai galėtų pasigrožėti tuo objektu”, – trečiadienį po Valdovų rūmų statybvietės apžiūros žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.

Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės (VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

VK teigimu, šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų. Auditoriai surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.

“Turime suprasti, kad vykstant statybų pakilimui, statybų rinkos augimui keičiasi kainos. Pirmiausia keičiasi darbo užmokesčio ir medžiagų kainos. Įsivaizduokite, sutartis sudaroma 2000 metais, o statyba vykdoma iki šių laikų – dešimt metų. Per tuos dešimt metų įvyko daug įvairių pokyčių ir svarbiausia – kad visos kainos augo, augo ir darbo užmokestis, dėl to ir išaugo statybos kaina”, – trečiadienį žurnalistams sakė Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Anot jo, trejus metus bendrovės statybininkai Valdovų rūmuose dirbo nuostolingai.

“Tai mūsų labdara Valdovų rūmų statybai”, – sakė jis.

Buvęs Vilniaus Pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas Audito komiteto nariams teigė, kad projekto vertė paskaičiuota 2008 metų kainomis, kai jos buvo vienos didžiausių. Pasak jo, jeigu dabar jos būtų perskaičiuotos, 50 mln. litų suma sumažėtų.

S.Andrašiūnas tvirtino, kad visus jų pirkimus prižiūrėjo Viešųjų pirkimų komisijos ekspertas. Be to, 2002 metais ir vėliau Valdovų rūmų statybą tikrino Valstybės kontrolė. “Tada viskas buvo tvarkoje. O dabar – jau nebe tvarkoje”, – sakė jis.

Projektuotojai priminė, kad bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis – jų gerokai padaugėjo.

Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

VK teigimu, projektavimo kaina išaugo 10 mln. litų – nuo 6,1 iki 16,3 mln. litų. Be to, 2000 metais pasirašytoje sutartyje išvis nebuvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina ir terminai. Todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos, pabrėžė auditoriai.

Projektavimo ir restauravimo instituto atstovas Algirdas Steponavičius aiškino, kad projektavimo darbai visuomet skaičiuojami nuo viso projekto kainos.

“Padaugėjo darbų. Pastatas mažiausiai 25 proc. padidėjo nuo pirminio varianto. Be to, nebuvo įtraukta interjero projektavimo, istorinių elementų projektavimo”, – vardijo projektuotojas.

Jis pabrėžė, kad Valdovų rūmuose dirbusių projektuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis nei kituose objektuose.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005 metais už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pritarė Valstybės kontrolės pozicijai.

“Restauraciniai įkainiai galėjo būti daugiausia taikomi tai projekto daliai, kur tikrai atliekami paveldosauginiai darbai pagal paveldosaugines technoligijas – galbūt mūro konservavimas, restauravimas, langų restauravimas. Tai tų fragmentų restauravimas, kurie išlikę autentiški ir kurie konservuojami restauruojami”, – sakė ji.

D.Varnaitės teigimu, taikius naujos statybos koeficientus statybos darbai būtų gerokai atpigę.

Tuo metu statybininkai ir buvęs Vilniaus pilies direkcijos vadovas nesutiko, sakydami, kad kai kurie naujos statybos darbai buvo tokie sudėtingi, jog turėtų būti vertinami kaip restauravimo darbai.

“Dengiant stogą vario skarda nėra net naujos statybos įkainių, tik restauraciniai”, – tvirtino Panevėžio statybos tresto įmonės “Vilniaus papėdė” direktorius Aloyzas Bertašius.

S.Andrašiūno teigimu, visuose kultūros paveldo objektuose visi darbai traktuojami kaip restauraciniai.

Valstybės kontrolierių pažymoje taip pat rašoma, kad pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

“Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų”, – teigė Valstybės kontrolė.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Auditoriai pažymėjo, kad dėl neužbaigtų statybų dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

LDK valdovų rūmų statytojai ir projektuotojai aiškino, kad nesusikalbėjimas su Valstybės kontrole pirmiausia įvyko dėl to, kad auditoriai esą neteisingai traktuoja patį projektą. Jų teigimu, Valdovų rūmai yra atkuriami, o ne atstatomi, kaip teigia auditoriai.

Pasak architekto Audroniaus Katiliaus, supainiojus terminus sudėtingas Valdovų rūmų atkūrimo procesas “asociatyviai priartinamas prie eilinės, pavyzdžiui, administracinio pastato ar nemažos gamyklos statybos ar rekonstrukcijos”.

“Labai gaila, kad labai gražią idėją, kad Lietuva turėjo valdovus, Valdovų rūmus, mes tradiciškai lietuviškai apauginam didžiuliais skandalais, – po Seimo Audito komiteto posėdžio Valdovų rūmuose sakė L.Graužinienė. (…) Ieškosime kaltų kartu su prokuratūra, lauksime jų tyrimų, bet taip pat žiūrėsime, kad tie darbai vyktų labai atsakingai pagal visus reikalavimus.”

Ji teigė, kad vertindama iš auditorės pozicijų, nesuprantanti, kodėl taip smarkiai pabrango rūmų statyba.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.