Kiek kitąmet valstybės lėšų bus skirta prieštaringai vertinamų Valdovų rūmų statybai, spręs Kultūros ministerija, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

“Pagal mūsų naują programinio biudžetavimo tvarką, investicijų atitinkama suma skiriama Kultūros ministerijai, ir ji sprendžia, kam tą investicijų sumą panaudoti”, – tvirtino A.Kubilius, per Vyriausybės valandą atsakydamas į Seimo narės Aurelijos Stancikienės klausimą.

Anot Vyriausybės vadovo, yra keletas didelių kultūros objektų, kurių rekonstrukcija pradėta ir nebaigta – tai Kauno dramos teatras, M.K.Čiurlionio muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Nacionalinės M.Mažvydo biblioteka.

“Iš tiesų labai svarbu (pradėtas – BNS) statybas ir rekonstrukcijas greičiau baigti. Nebaigtų statybų kaštai darosi papildomai brangesni, lygiai taip pat yra ir su Valdovų rūmais”, – kalbėjo premjeras.

Jis pritarė, kad būtina peržiūrėti parengtas Valdovų rūmų sąmatas, prokuratūra savo ruožtu turi atlikti tyrimą dėl ankstesnių išlaidų teisėtų.

“Tačiau turime į procesus žiūrėti šeimininkiškai, racionaliai”, – pabrėžė A.Kubilius.

Anksčiau jis yra sakęs, kad premjeras yra teigęs, jog reikėtų rasti kelias dešimtis milijonų, kad atkuriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmai galėtų pradėti veikti kaip muziejus.

Valdovų rūmų statytojai, Seimo Audito komiteto nariams lankantis statybvietėje, teigė, kad baigti pirmajam etapui reikia apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.

Pagal naujausius duomenis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta 230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

Projekto vykdytojai teigė, kad projektas pabrango dėl statybos darbų ir medžiagų kainų augimo, be to, bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis – jų gerokai padaugėjo.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.