Nevyriausybinių organizacijų atstovai perspėja, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje prastėja. Sociologiniai tyrimai rodo, kad lietuviai emigrantai namo negrįžta ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad svečiose šalyse jaučiasi saugūs, ten jiems patinka santykiai tarp žmonių, laisvės pojūtis darbe, jie ten save geriau realizuoja. O ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad Lietuvoje dažnai pamirštama esmė, dėl ko viskas yra kuriama, – Žmogus, nesirūpinama jo apsauga ir globa. Kyla klausimas – kodėl?

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad daugiausiai žmogaus teisių srityje buvo nuveikta Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – po 1990 m. Tuo metu mūsų valstybė prisijungė prie daugelio tarptautinių žmogaus teises sergstinčių konvencijų, priėmė nacionalinius žmogaus teises tausojančius įstatymus, steigė šias teises ginančias institucijas. Tačiau tokie veiksmai nebuvo apgalvotos žmogaus teisių politikos išdava. “Ne mes patys, kaip tauta, kaip valstybė, kaip piliečiai, nusprendėme, kad mums reikia labiau rūpintis žmogaus teisėmis”, – dėsto H.Mickevičius. Toks rūpinimasis žmogaus teisėmis buvęs tik šalutinis rezultatas, siekiant kitų aukštesnių tikslų – įstoti į Lietuvai svarbias tarptautines institucijas: Jungtinių Tautų tarybą, NATO, ES ir kt.

O Lietuvai prisijungus prie ES intensyvus darbas žmogaus teisių srityje sustojo, prasidėjo stagnacija. “Viskas, ko mes žmogaus teisių srityje pasiekėme, buvo padaryta iki 2004 m. Toliau nedarėme nieko, todėl nori nenori prasidėjo regresas. Tą dabar ir stebime”, – konstatuoja H.Mickevičius.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat teigia, kad iki stojimo į ES mūsų šalyje buvo labiau rūpinamasi žmogaus teisėmis, o dabar Lietuva atsipalaidavusi. Nors žmogaus teisių pažeidimų dabar tikrai ne mažiau nei anksčiau, o kai kurių net ir daugiau. Tarkime, dėl gyventojų migracijos padaugėjo vaikų teisių pažeidimų.

Į kovą – tik dėl socialinių ekonominių teisių

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Dainius Pūras neabejoja, kad prieš 20 metų Lietuvoje prasidėjęs procesas įtvirtinant pilietines žmogaus teises šiuo metu sustojęs. Sovietinė teisinė santvarka gynė socialines ekonomines teises, bet nesuteikė jokių pilietinių žmogaus teisių, nors tai visų demokratinių valstybių kertinis akmuo. Taip įpratinti, dauguma Lietuvos gyventojų ir dabar labiau kovoja dėl savo socialinių ekonominių teisių, bet nepajudina nė piršto savo pilietinėms teisėms apginti.

Tai, kad dar nuo sovietinių laikų lietuviai žino, kaip reikia ginti savo socialines ekonomines teises, patvirtina ir Seimo kontrolerių įstaigos, kurios veiklos tikslas – kovoti su pareigūnų piktnaudžiavimu ir biurokratizmu bei ginti žmogaus teises į gerą viešąjį administravimą, turimi duomenys. Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius teigia, kad kelerius ankstesnius metus iš eilės į instituciją žmonės dažniausiai kreipdavosi piktindamiesi valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų veiksmais dėl pažeistos jų teisės į nuosavybę.

“Dabar beveik baigėsi nuosavybės atkūrimo darbai, todėl mažėja ir tokio pobūdžio skundų, tačiau atsiranda kitokio valstybės ir savivaldybės pareigūnų darbo spragų”, – dėsto R.Valentukevičius. Dabar žmonės į Seimo kontrolierių įstaigą dažniausiai kreipiasi dėl pažeidžiamos teisės į tinkamą viešąjį administravimą. Gyventojus piktina asmenų aptarnavimo tvarkos pažeidimai, netinkamai taikomi teisės aktai, teisės gauti informaciją, prašymų nagrinėjimo tvarkos, terminų, procedūrų pažeidimai ir kt.

Seimo kontrolerių labiausiai stebina tai, kad problemą kartais sukuria patys valstybinių ar savivaldos institucijų atstovai. “Pavyzdžiui, kreipiasi į mus žmogus, prieš tai apėjęs visas institucijas ir neradęs ten teisybės. Vos mes tik spėjame nusiųsti užklausas į tas institucijas, problemos nebelieka – sulaukiame pareiškėjo pranešimo, kad problema išsisprendė, todėl jis skundą atsiima”, – pasakoja Seimo kontrolierius.

Tai rodo, kad neretai valstybės ir savivaldybės pareigūnai, pajutę kontrolę, problemą pajėgūs išspręsti akimirksniu. Nors tą patį galėjo padaryti ir prieš tris, keturis ar penkis mėnesius.

Priminsime, kad pastaraisiais metais Seimo kontrolierių įstaiga dėl pažeistų žmogaus teisių į gerą viešąjį administravimą gavo per 3100 naujų nusiskundimų.

Sunkmečiu žmogaus teisių pažeidimų daugiau

D.Pūro atliktos lietuvių apklausos liudija, kad šiandien dalis Lietuvos visuomenės mielai atsisakytų pilietinių teisių, jei tik kas mainais pasiūlytų pigių dujų, nemokamo benzino ar kitokių materialinių vertybių. Ir čia pat primena pagrindinį visų žmogaus teisių gynimo svarbos principą: didžiausi nusikaltimai žmoniškumui visuomet prasideda suvaržant silpniausių ir lengviausiai pažeidžiamų visuomenės grupių teises ir tik po to einama prie kitų, visuomenėje stipresnių žmonių, teisių suvaržymo.

Šio principo tvarumu sako įsitikinusi ir lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, kuri sunkmečiu akis į akį susiduria su skaudžiausiai dėl to kenčiančiais, pažeidžiamiausiais žmonėmis. Tarkime, pastaruoju metu šioje tarnyboje padaugėjo nėščių moterų skundų dėl galimos diskriminacijos darbe. “Nėščiosios skundžiasi, kad sužinoję apie jų nėštumą darbdaviai joms savavališkai mažina atlyginimus, spaudžia savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų”, – teigia A.Burneikienė.

Pagausėjo ir pavienių pensininkų bei pensininkų organizacijų pateiktų skundų. Juose skundžiamasi dėl pensijų sumažinimo dirbantiems pensininkams, pensijų išmokėjimo dirbantiems pensininkams laiko nukėlimo į mėnesio galą, spaudimo išeiti iš darbo, skirtingo amžiaus pensininkams taikomų skirtingų transporto lengvatų ir kt.

Svetur gena ne tik pinigai

Lietuvos visuomenėje dažnai girdime, esą tautiečiai į užsienį išvyksta tik dėl to, kad juos spaudžia finansiniai nepritekliai. H.Mickevičiaus manymu, iš tiesų lietuviai laimės svetur ieškoti vis dažniau patraukia todėl, kad Lietuvoje negerbiamos žmogaus teisės, piliečiai savo šalyje nesijaučia laisvi, saugūs, lygūs su kitais. Tą rodo ir sociologiniai tyrimai.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė, atlikusi į JAV, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Airiją ir Ispaniją emigravusių lietuvių tyrimą, teigia buvusi nustebinta jo rezultatų, nes paaiškėjo, kad dauguma išeivių į tėvynę negrįžta ne tik dėl ekonominių sunkumų. Kaip vieną svarbiausių gyvenimo svetur priežasčių emigrantai nurodo žmonių tarpusavio santykius. Lietuvius emigrantus laiko ir užsienio visuomenėje suteikiamas laisvės pojūtis – laisvė darbe, laisvė realizuoti save, tai juos ir įtraukia į užsienio šalių visuomenes.

“Dažnai įsivaizduojame, kad jei pasikeistų ekonominė padėtis ir Lietuvoje darbo užmokestis susilygintų su Vakarų šalių, emigrantai iš karto plūstelėtų į tėvynę. Tai tik dalis tiesos”, – teigia tyrimą atlikusi J.Kuznecovienė.

Pasak jos, ne tik saulėtoje Ispanijoje, bet ir atšiauraus klimato Norvegijoje gyvenantys lietuviai nurodo vieną svarbiausių šių šalių privalumų – toleranciją šalia esančiajam. Docentės teigimu, liūdniausia, kad emigrantai taip pat prastai atsiliepė ir apie darbo santykius Lietuvoje. Dauguma emigrantų, kad ir kokias pareigas eitų, pabrėžia: labai skiriasi darbdavio ir darbuotojo santykiai užsienyje ir Lietuvoje. Apklaustieji tikina, kad Vakarų šalyse darbdavys į pavaldinius žiūri su didesne pagarba, jiems suteikia daugiau laisvės.

Reikia vienos institucijos

Skirtingas žmogaus teises ginantys kontrolieriai sutaria: žmogaus teisių pažeidimų pavyktų sumažinti tik labiau ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie jos teises, keliant sąmoningumo lygį, parodant, kaip jos ginamos Vakaruose, nurodant kelius, kaip galima ir reikia ginti savo pažeistas teises.

Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai tvirtina, kad kol politinėje darbotvarkėje neatsiras norų ir ketinimų Lietuvoje pagerinti žmogaus teisių padėtį, tol ryškaus pagerėjimo nėra ko tikėtis. H.Mickevičius teigia, kad išeitis būtų viena – visas žmogaus teises stebinti nacionalinė institucija, tačiau Seimas ir Vyriausybė tik daugina skirtingas teises ginančių institucijų skaičių. “Seimo sprendimu bus kuriama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Ūkio ministerija siūlo kurti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją. Vyriausybė kalba apie pacientų ir žvalgybos ombudsmenus. O kur pabaiga?” – retoriškai klausia pašnekovas.

D.Pūras taip pat siūlo valstybei pradėti nuo Nacionalinio žmogaus teisių stebėjimo instituto įkūrimo. Ekspertas sako esąs tikras: kol valstybės politika nebus nukreipta į tai, kad būtų sukurtos sąlygos kiekvienam individui – neįgaliajam, alkoholikui, homoseksualui ar romui integruotis į visuomenę, tol šalis nepajudės geresnės gyvenimo kokybės ir ekonominės gerovės link. “Niekas valstybei nekainuoja brangiau už suvaržytas žmogaus teises”, – apibendrina D.Pūras.

Kas Europoje diskriminuojami labiausiai

Ekonominė krizė įnešė pokyčių į diskriminacijos “piramidę”. Iš naujausios “Eurobarometro” atliktos sociologinės ES narių gyventojų apklausos (kurios metu apklausta 30 tūkst. respondentų) sužinome, kad labiausiai paplitusia diskriminacijos forma europiečiai laiko diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės ar tautybės (taip mano 61 proc. apklaustųjų). Tuo tarpu manančiųjų, kad diskriminacija dėl amžiaus yra labai paplitusi, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo net 16 proc. (dabar taip mano 58 proc. apklaustųjų). Tai ypač siejama su ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai amžius gali tapti pretekstu diskriminuoti. Taip pat padaugėjo manančiųjų, kad Europoje labai diskriminuojami neįgalieji, – dabar taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų.

Įdomu tai, kad beveik kas penktas (16 proc.) apklaustasis tvirtino, jog per pastaruosius metus diskriminaciją teko patirti asmeniškai.

Pabrėžtina, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie diskriminaciją skiriasi nuo Europos vidurkio. Dauguma europiečių (net 61 proc.) mano, kad labiausiai paplitusi diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ar tautybės, o Lietuvoje taip mano tik kas ketvirtas (26 proc.).