Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad šiuo metu apibendrina ekspertų ir visuomenės pateiktą nuomonę, tačiau akivaizdu, jog prieštaraujama praktiškai visiems reformos siūlymams, išskyrus atsisakymą skirti naujas valstybines pirmo ir antro laipsnio pensijas. Pensinį amžių sutinkama didinti tik pagerėjus šalies ekonominei padėčiai ir lėtesniu tempu, tačiau anksčiau į pensiją siūloma išleisti daugiavaikes motinas, pedagogus, medikus.

“Svarbiausios reformos idėjos – atskirti pagrindinę perskirstomąją pensijos dalį ir priklausančią nuo asmens įmokų bei didinti pensinį amžių. Atitinkamą pensijų dydį garantuotų sistema, sudaryta iš kelių dalių – priklausanti nuo asmens sumokėtų įmokų, taip pat sukaupta pensijų kaupimo sistemoje. Sukaupusiems nepakankamą įmokinę pensiją būtų papildomai mokama iš bendrų mokesčių finansuojama nacionalinė pensija. Pensiją norima labiau susieti su asmens mokėtomis įmokomis, kad išmoka priklausytų nuo sumokėtų įmokų”, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tačiau, kaip savo atskirojoje nuomonėje pabrėžė darbo grupės reformos metmenims rengti narys finansų ekspertas Raimondas Kuodis, vis dar kalbama apie darbo stažo skaičiavimą, nors svarbiausia – įmokų dydis: kas iš to, jei asmuo mokėjo daug metų, bet menkas įmokas.

Kalbėdama apie antrąją pensijų pakopą – “Sodrai” sumokėtų piliečių įmokų pervedimą į privačius pensijų fondus, ministerija pripažįsta: kai tiek “Sodros”, tiek valstybės biudžetai deficitiniai, galima kalbėti tik apie tai, kad nuo įsipareigoto 5,5 proc. iki 2 proc. sumažintos įmokos būtų atkuriamos, tačiau ne apie jų didinimą. Pensijų fonduose sukauptos lėšos tesiekia 3 proc. BVP (mažiau tik Rumunijoje), o, pavyzdžiui, Nyderlanduose – 120 proc. BVP. Daug kur ir didesnės įmokos į pensijų fondus, pavyzdžiui, Lenkijoje 7,3 proc.

Nuomonės išsiskiria ir dėl šių fondų efektyvumo. Viena vertus, visose šalyse privataus verslo efektyvumas didesnis nei valstybės, tačiau juk privatūs fondai siekia gauti ne tik naudos pensininkui, bet ir pelno sau.

“Jei keltume tikslą, koks turėtų būti keliamas, – kad žmogus gautų 70 proc. savo turėtos vidutinės algos, į privačius pensijų fondus reikėtų pervesti 9–10 proc., tačiau tokio orientyro reformos koncepcijoje nėra. Siūloma reforma – tik mažas žingsnelis keičiant proporciją tarp valstybės ir privačių fondų”, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Privačius pensijų fondus administruojančių investicijų valdymo įmonių ekspertų skaičiavimais, ir tai nėra panacėja: iš pirmos, valstybės garantuojamos “Sodros” mokamos pensijų pakopos pensininkas galėtų tikėtis 20–30 proc. buvusių pajamų, antros, t.y. “Sodros” pervedamų piliečių įmokų privačiam pensijų fondui, – apie 30–40 proc., o dar 20–30 proc. reikėtų kaupti papildomai privačiai draudžiantis.

“ERGO Lietuva gyvybės draudimo” departamento direktorės Aistės Rudžinskytės skaičiavimais, norėdami 1,5 tūkst. Lt pensijos, vyrai 20 metų kasdien turėtų atsidėti iki 4 Lt, o moterys – šiek tiek daugiau nei 5 Lt.

Deja, didžioji dalis būsimų pensininkų nesuvokia padėties rimtumo. Štai kovą “Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis lietuvių (38 proc.) norėtų 1–2 tūkst. Lt pensijos, o net 55 proc. būsimų pensininkų svajoja keliauti aplink pasaulį. Tačiau tuo pat metu atliktos RAIT apklausos duomenimis, du trečdaliai gyventojų teigė nepritariantys nė vienam iš siūlomų “Sodros” reformos būdų. Nenorėdami nei reformuoti “Sodros”, nei kaupti būsimos pensijos visose trijose pensijų pakopose, kelionę apie pasaulį būsime priversti atidėti visiems laikams.