Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Šįmet Laisvės nuo mokesčių diena – gegužės 5 d. Jei pirmąją metų dalį dirbtume tik mokesčiams, kiekvienas per pirmąsias 124 dienas uždirbtas litas patektų į biudžetą.
Norintys giliau susimąstyti, kiek kainuoja valdžia, laisvę nuo mokesčių gali minėti ir kiekvieną dieną. „Jeigu žmogus kasdien dirba nuo 8 val. ryto ir iki 5 val. vakaro, o pietauja nuo 12 iki 13 val., tuomet pirmąsias tris valandas jis dirba mokesčiams ir tik 10:44 ryto jis pradeda dirbti sau. Vadinasi, daugiau negu trečdalį savo produktyvaus laiko kiekvienas mokesčių mokėtojas skiria uždirbti mokesčiams. Daugiausiai dirbame tam, kad sumokėtume „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas – tam žmogus dirba 45 dienas metuose arba, žvelgiant padieniui, šioms įmokoms sumokėti triūsia pirmąją valandą kiekvieną darbo dieną. Antroje vietoje yra PVM – šiam mokesčiui sumokėti dirbame 36 dienas arba po 47 minutes kasdien“, – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Mokesčių naštai pavaizduoti tinkamas yra ir pyrago įvaizdis. „Įsivaizduokite, kad pusdienį sukotės virtuvėje ir iškepėte gardų pyragą. Tačiau viso pyrago valgyti negalite, nes daugiau negu trečdalį atrieksite mokesčiams“, – teigia K. Leontjeva.
Kuomet valdžia intensyviai skolinasi, o biudžetai yra nuolat nesubalansuoti, prasminga skaičiuoti ir Laisvės nuo valdžios išlaidų dieną, kuri įtraukia ateities mokesčių naštą. „Kadangi kas penktas iš įvairių biudžetų išleistas litas yra pasiskolintas, 32 dienas viešasis sektorius bus apmokamas iš skolintų lėšų, ir Laisvės nuo valdžios išlaidų diena ateis tik birželio 7 d. Jeigu mokesčių mokėtojams tektų šįmet apmokėti visą viešojo sektoriaus sąskaitą, Laisvės nuo mokesčių diena ateitų būtent birželio 7 d. Tai, kad viešasis sektorius net 32 dienas bus išlaikomas skolon yra itin blogas ženklas jaunajai kartai, kuri turės padengti šias skolas, tad Laisvės nuo mokesčių diena ateityje tols, o tempti mokesčių naštos akmenį teks vis vėliau“, – pažymi ekspertė.
Mokesčių mokėtojams rūpi, kur išleidžiami jų sumokėti mokesčiai. Ekspertės teigimu, didžiausia mokesčiams sumokėti dirbamo laiko dalis skiriama socialinei apsaugai. „Vidutinis mokesčių mokėtojas net 50 dienų dirba tam, kad būtų mokamos pensijos ir įvairios pašalpos. 19 dienų triūsiama švietimui finansuoti, 16 dienų – sveikatos apsaugai. Palūkanoms už valstybės skolą sumokėti tarnaujame net 7 dienas, o tai yra daugiau negu dirbame policijai ir teismams išlaikyti (5 dienos). Biurokratiniam aparatui išlaikyti dirbame 5 dienas, įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą – 4 dienas“, – apžvelgia ekspertė.
Kitose šalyse taip pat skaičiuojama Laisvės nuo mokesčių diena. Didžiojoje Britanijoje ši diena šįmet išauš gegužės 30 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši simbolinė diena jau buvo pažymėta balandžio 12 d., tačiau net 42 dienas šios šalies viešasis sektorius veiks skolon ir Laisvės nuo valdžios išlaidų diena ateis tik gegužės 23 d. Bulgarijoje Laisvė nuo mokesčių – diena anksčiau nei Lietuvoje, gegužės 4 d., o Laisvės nuo išlaidų diena ateis gegužės 13 d.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuo 1993 m. skaičiuoja Laisvės nuo mokesčių dieną. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. 2010 m. ši diena nebuvo skaičiuojama, LLRI siūlė minėti 2009 m. Laisvės nuo mokesčių dieną.
kalbama taip , lyg ta valdžia būtų okupacinė – nei mes ją rinkome, o ji pernakt iš kažin kur buvo atskraidinta desantiniais lėktuvais ir numesta. Atsikeliame ryte, ups , o ji jau čia. Toks jau tas lietuviškų žurnalistų (?) protelis.