BLF

Pirmadienį Lietuvos Vyriausybė pateikė Seimui įstatymų pataisas, kuriomis siūlo leisti kaupiantiesiems privačias pensijas grįžti į „Sodrą“ kitus metus padarant „apsisprendimo metais“. Vietoje žadėto sugrįžimo prie 5,5 proc. pervedimų į gyventojų asmenines sąskaitas, esamiems pensijų kaupimo dalyviams siūloma nuo 2013 m. daugiau kaupti savo ir valstybės biudžeto sąskaita: žmogui, raštiškai neatsisakiusiam kaupti daugiau nei dabartiniai 2 proc. nuo „Sodros“ įmokų, nuo jo draudžiamųjų pajamų automatiškai būtų nuskaičiuojamas 1 proc., o iš valstybės biudžeto į jo sąskaitą būtų pervedamas 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (nuo 2016 metų – po 2 proc.). Nauji pensijų kaupimo dalyviai, kurie sudarys sutartis 2012 m. ir vėliau, bus priversti pensijų kaupimui papildomai skirti iš savo kišenės.

Instituto nuomone, pasitikėjimą pensijų kaupimu pakerta tai, kad, užuot grąžinusi pervedimus į 5,5 proc. lygį ir kompensavusi praradimus dėl sumažintų pervedimų į pensijų fondus, Vyriausybė siūlo pensijų kaupimo apimtis didinti papildomomis pensijų dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. „Kol Konstitucinis Teismas nepateikė sprendimo byloje dėl antros pakopos pensijų įmokų sumažinimo, tol pensijų kaupimo tvarkos keitimas turėtų būti tabu. Vyriausybė pasiūlė naujadarą, iškraipantį visą antros pensijų pakopos esmę – tai, kad pensijas kaupiančių žmonių įmokos į jų asmenines sąskaitas auga, o įmokos „Sodrai“ – mažėja. Tokiu būdu laisvų lėšų kaupimui neturintys būsimi pensininkai taip pat įgyja galimybę taupyti senatvei. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo privatų žmogaus kaupimą paversti valstybės reikalu – būtų ne tik skiriamos subsidijos, bet ir įdiegiamas ydingas perskirstymas: lėšų kaupti neturintys mokesčių mokėtojai būtų priversti subsidijuoti tuos, kurie turi galimybių kaupti papildomai. 2012 m. ar vėliau pensijų sutartis sudarę žmonės turės tik du pasirinkimus – arba likti vien „Sodroje“, arba susimokėti papildomą 1 proc. nuo pajamų, “ – komentuoja LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.

LLRI atstovės teigimu, leidimas grįžti į „Sodrą“ sukompromituotų pensijų reformos idėją ir sudarytų prielaidas išvalstybintos pensijų dalies nacionalizavimui. „Rimtas smūgis pasitikėjimui pensijų reforma jau buvo suduotas šiai Vyriausybei „laikinai“ sumažinus pervedimus iš „Sodros“ nuo 5,5 iki 2 proc. Dabartiniai siūlymai parodo valdžios atstovų blaškymąsi, smukdomas pasitikėjimas pensijų reforma jai net neparodžius apčiuopiamų ilgalaikių rezultatų. Dalis būsimų pensininkų gali grįžti į „Sodrą“ vien dėl to, kad esami 2 proc. pervedimai yra per menki, o skirti papildomą procentą jie neišgali ir kaupti jiems nebeapsimoka. Antra vertus, jeigu žmogui bus leidžiama grįžti į „Sodrą“, jam taip pat turi būti leidžiama iš jos visiškai išeiti ir kaupti lėšas senatvei savarankiškai ,“ – mano K. Leontjeva.

K.Leontjeva taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimas leisti grįžti į „Sodrą“ prieštarautų Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ nurodytai krypčiai pereiti prie daugiapakopių pensijų sistemų, kai gyventojai ne tik tikisi valstybinių sistemų mokamų pensijų, bet ir savarankiškai antroje pensijų sistemos pakopoje kaupia senatvei. Anot jos, leisdami grįžti į „Sodrą“, valdžios atstovai neskatintų žmonių paskirstyti apsirūpinimo senatvei riziką tarp „Sodros“ ir savarankiško kaupimo.

LLRI ragina iki 2 proc. sumažintus pervedimus į asmenines žmonių sąskaitas palaipsniui atstatyti į ankstesnį 5,5 proc. lygį, nes šis apkarpymas buvo laikinas ir motyvuotas bloga ekonomine padėtimi. Institutas taip pat siūlo kuo skubiau įgyvendinti esmines „Sodros“ sistemos permainas, pereinant prie universalios, fiksuoto dydžio pensijos, finansuojamos iš bendrųjų mokesčių, tuo pačiu sudarant galimybę žmonėms savarankiškai sutaupyti pakankamai lėšų senatvei.