Kauno meras Andrius Kupčinskas: „Valdžios formavimo principai Lietuvoje tebėra laukiniai“

VEIDAS: Vienas po kito į mero postus grįžta savivaldybių rinkimus laimėjusių, bet po partinių dėlionių kurį laiką opozicijoje turėjusių dirbti partijų atstovai. Tai dėsningumas?
A.K.:  Be abejo, tai natūralus procesas. Rinkimų rezultatai buvo aiškūs, bet kai kur tiesiog neatsispirta pagundoms. Kaune tai buvo matoma ypač ryškiai, kai natūrali rinkėjų valia buvo pakeista per vieną naktį, sudarius sandėrį ir meru nutarus rinkti atstovą partijos, kuri vos vos peržengė rinkimų barjerą. Valdžios pagunda lėmė, kad nebuvo paisoma nei susitarimų, nei viešai duotų garbės žodžių, paneigiant sveiką protą.
Prisipažinsiu, jautėmės išduoti, tačiau kartu supratome, kad artėjant tokiems Kaunui svarbiems renginiams, kaip Hansos dienos ir Europos krepšinio čempionatas, negalime rizikuoti miesto įvaizdžiu ir klibinti valdžios, nors jau vasarą ji vos laikėsi. Regis, ankstesnė koalicija tik tiek ir tesiekė, kad išsilaikytų iki Seimo rinkimų ir pasinaudotų mero postu, kaip tramplinu rinkimuose. Išlaukėme pusmetį ir tuomet atkūrėme rinkėjų pareikštą valią.
VEIDAS: Kaip manote, ar tiesioginiai merų rinkimai, apie kuriuos kalbama nebe pirmi metai, galėtų būti saugiklis nuo dažnos savivaldybių valdžios kaitos?
A.K.: Labai norėčiau, kad Seimas, ypač tie šimtas Seimo narių, kurie padėjo savo parašus po siūlymu daryti pataisą Konstitucijoje ir įvesti tiesioginius merų rinkimus, padarytų išvadas iš pastarųjų mėnesių įvykių savivaldybėse. Nes atrodo, kad dabar visi užsiėmę biudžetu, paskui bus užsiėmę Seimo rinkimais, ir vėl viskas nusikels į nežinia kada.
Lietuvos demokratija, ypač savivaldos srityje, dar labai jauna, valdžios formavimo principai, galima sakyti, laukiniai. Vertėtų pasimokyti iš labiau patyrusių skandinavų ar, pavyzdžiui, prancūzų. Skandinavijos savivaldybėse priimta, kad ta partija, kuri per rinkimus gauna daugiausiai balsų, sudaro pirmojo naujosios tarybos posėdžio darbotvarkę ir siūlo kandidatus į visus postus. Tik tuomet, jeigu mero išrinkti nepavyksta, prasideda derybos.
Prancūzijoje savivaldybės renkamos dviem etapais: per pirmąjį išrenkama du trečdaliai tarybos narių, o likęs trečdalis – per antrąjį etapą, kuriame teisę dalyvauti įgyja tik dvi partijos, pirmajame etape surinkusios daugiausiai balsų. Tokia tvarka garantuoja, kad taryboje visuomet būna aiški ir tvari dauguma. Prie tokios valdžios formavimo praktikos prieita per ilgą laiką patyrus, kaip žalinga neturėti aiškios, rinkėjų, o ne vėlesnių susitarimų suformuotos daugumos.
Na, ir reikėtų teisiškai apriboti terminą, kurį naujai išrinkta savivaldybės taryba turi valdančiajai koalicijai formuoti. Dabartiniai faktiniai pusantro mėnesio skatina norą sudarinėti užkulisinius sandėrius. Kaip su kolegomis juokaujame, nepasiduoti pagundai perfomuoti koaliciją galima nebent tuo atveju, jeigu visi jos nariai iki pirmo posėdžio gyvens uždaryti vienoje patalpoje.