Apklausa
Nematyti pastangų piginti šildymą
Lietuvoje pradedamas šildymo sezonas ir vėl apipintas gyventojų nepasitenkinimo dėl didelių šildymo sąskaitų bei įtarimų dėl nesąžiningos kai kurių rajonų šilumos ūkių veiklos.
“Veidas” nutarė išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai jaučia ir mato savo valdžios pastangas bent šiek tiek palengvinti jų pečius slegiančią šildymo išlaidų naštą. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos sužinojome, kad absoliuti dauguma respondentų prieš šildymo sezoną jaučiasi palikti likimo valiai – net 85 proc. apklaustųjų nepastebėjo jokių ryžtingų valdžios pastangų sumažinti šildymo kainas.
Dar liūdnesni gyventojų išlaidų šildymo sąskaitoms apmokėti rezultatai – beveik pusė jų šildymui išleidžia 21–30 proc. visų savo pajamų. Įdomu, kad pagal oficialiąją statistiką daugumos Lietuvos gyventojų išlaidos šildymui nesiekia nė 20 proc.
Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Ar per sunkmetį buvo imtasi reikalingų sprendimų, kurie padėtų sumažinti šildymo kainas?
Ne, nieko ryžtingo nebuvo padaryta 85 proc.
Taip, kai kuriais sprendimais valdžiai pavyko pristabdyti kylančias šildymo kainas 11,8 proc.
Nežinau 3,2 proc.
Kurią dalį savo pajamų išleidžiate būsto šildymo sąskaitoms apmokėti?
21–30 proc. 49 proc.
31 proc. ir daugiau 35,2 proc.
11–20 proc. 12,4 proc.
0–10 proc. 3,4 proc.
Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. spalio 4–6 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Esmė ta, kad turtų ištroškusių kapitalistinių ERKIŲ valdomos įmonės siekia PELNO ir kuo didesnio – bet kokiom priemonėm – vartotojų ir pirkėjų sąskaita, kišdami į maisto produktus visokį šlamštą ir lėtai nuodydami žmones, engdami savo darbuotojus ir apgaudinėdami valstybę. Pakelti kainas nepraleidžiama nė menkiausia proga. Tinka, patys nesąžiningiausi metodai. Štai, pyrago gaminiai taip išpučiami, kad pirkėjai priversti mokėti UŽ ORĄ…Normalaus pyrago jau beveik neberasit – visi primena poroloną. Šaldytos žuvies 700 g. pakuotėje – 300-400 g. ledo.
Daiktai tyčia gaminami nepatvarūs – suplanuota, kad jie suluš po tam tikro laiko ir jų nebeįmanoma bus sutaisyti, – konstrukcijos – vienkartinės – kiekviena firma gamina taip, kad netiktų detalės nuo kitos firmos daiktų: sulūžo – išmesk ir pirk naują. Pavyzdžiu galėtų būti TŪKSTANČIAI skirtingų kodų TV ir garso technikos valdymo pultelių. Sakysim, tarybiniais laikais buvo tik 2 (3-jų užtenka valdyti bet kokiai aparatūrai) kodų pulteliai. Galėjo skirtis tik konstrukcija ir išvaizda.
Drabužiai ir avalynė – taip pat vienkartiniai. Kad žmogus nepradėtų drabužių ar daiktų taupyti, yra išrandama MADA. Mada – psichologinis fenomenas. Net pačių turtingiausių aristokratų mados niekada nesikeitė tokiu žaibo greitumu, kaip keičiasi dabar, nes PELNAS privalo augti ir tuščių, netikrų, jokio realaus poreikio netenkinančių daiktų gamyba – DIDĖTI.
Toliau – reklama – visas mokslas, kaip psichologiškai paveikti žmogų, kad jis nusipirktų jam visai nereikalingą daiktą, kaip įtikinti, kaip sukurti dirbtinį poreikį. Iš šitų tyrinėjimų atsirado psichologinės manipuliacijos mokslas, tučtuojau pritaikytas politikoje – rinkimams.
Beje, nekontroliuojami radijo, TV, ir kt. reklamos skleidėjai, siekdami kuo greičiau susikrauti MILIJONUS, nustato milžiniškas reklamos kainas. Sakysim, televizija gali pusę dienos rodyti niekam neįdomų šlamštą, už kurį dar ir patys sumoka, bet už keliasdešimt reklamos sekundžių nuplėš TŪKSTANČIUS. Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai dėl to irgi yra priversti didinti kainas. Galutinai už viską sumoka tas vargšas vartotojas.
Mes seniai gyvename kliedesių pasaulyje: “vaistai”, kurie nieko negydo ir yra pagaminti iš presuotos kreidos ar krakmolo, daiktai, kurie greitai lūžta ir juos reikia mesti lauk. Karai, kuriems visi pritaria, bet pradeda protestuoti, kai žūsta tūkstančiai savų kareivių. Trečiasis pasaulis badauja ne todėl, kad Žemėje trūksta maisto, o todėl, kad jo gyventojai neturi pinigų jam nusipirkti. Kapitalistas produktus geriau supūdys ir išmes, bet nesumažins kainos.
Pasaulio resursai senka, bet “Šiukšlių gamybos” pramonė tik auga: kiek pačių įvairiausių (materialinių ir protinių) resursų yra sunaudojama tuščiai – tam, kad būtų pagaminta ypač graži ir patraukli pakuotė, – išreklamuota pakuotė. Dabar kuriama tų šiukšlių kalnų utilizavimo pramonė. Pirkėjai avansu turi sumokėti už atliekų utilizavimą. Dar naujovė – šiukšlių rūšiavimas. Vėl papildomos išlaidos ir mokesčiai, kurių greitai sulauksime. Nerūšiuojantiems – dar didesni mokesčiai. Žodžiu, uždaras PELNO ir pinigų išsunkimo ratas…