Tiesą sakant, tikrai didelei daliai žmonių visai patiktų, kad visus ketverius metus apskritai niekas nesikeistų ir jokių reformų nevyktų.

Šiandien sukanka pusmetis, kai darbuojasi naujai išrinktas Seimas, o netrukus sukaks šeši mėnesiai ir kai darbuojasi ši Vyriausybė. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas skėsčioja rankomis ir aiškina nesąs burtininkas, taigi žmonės neturėtų tikėtis, kad per tiek laiko būtų galima padaryti stebuklus. Na, niekas tų stebuklų ir nesitiki, bet nors ką padaryti juk buvo galima. Nes dabar daug kalbų, daug darbo grupių, o rezultatų jokių. Ak, tiesa, atsiprašau, yra ir šiek tiek rezultatų: Seimo narė Neringa Venckienė dingo, trys Seimo nariai per porą mėnesių pažeidė Konstituciją, buvęs Seimo vyriausiasis etikos sargas Algimantas Salamakinas pabalsavo už premjerą ir patikino, kad nieko blogo čia nematąs. O jei įvertinsime dar ir Broniaus Bradausko nuopelnus žmonijai bei pridėsime ant kamščio užlipusių Seimo narių nuotykius, paaiškės, kad skandalų šios kadencijos parlamentarai priskaldė dvejiem metams į priekį.
Galingai klejoja ir šios Vyriausybės nariai. Kai kurie jų niekaip nesugeba perprasti, kas įeina į ministro pareigas ir kuo ministras turi užsiimti. Apie ministrės Birutės Vėsaitės ekscesus jau prikurta nemažai anekdotų, tad nebėra prasmės plėstis, bet ir kiti ministrai “grybauja”. Tarkime, sveikatos apsaugos ministras Vytenis P.Andriukaitis elgiasi visai ne kaip ministras, o kaip opozicijoje esantis Seimo narys ar net kaip žurnalistas: jis demaskuoja visokiausius, jo žodžiais, sukčius ir kenkėjus, kritikuoja sveikatos apsaugos sistemos ydas, piktinasi netinkamu pinigų skirstymu, pacientams it koks populistas žada nerealiausių dalykų. “Regis, Vyteniui stipriai pakenkė, kad jis ilgai buvo Seimo narys ir dabar sunkiai prisitaiko prie naujų pareigų”, – juokiasi buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Iš tiesų ministras gali kritikuoti sistemą, piktintis netinkamu finansinių resursų paskirstymu, bet ir turi siūlyti išeitis, sprendimus, pataisas bei reformas. Pavyzdžiu, nors ne be trūkumų, čia galbūt galima laikyti buvusį švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kuris kritikavo buvusią sistemą, bet kartu turėjo savo viziją, ką ir kaip keisti. Ir, svarbiausia, keitė ir pakeitė. O V.P.Andriukaitis kol kas tik virpina orą, na, ir dar į neviltį varo sveikatos apsaugos sistemoje dirbančius profesionalus.
Tokio įvertinimo nusipelno ne jis vienas, bet ir vidaus reikalų ministras Dailis A.Barakauskas, ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, ir švietimo bei mokslo ministras Dainius Pavalkis, ir jau minėta B.Vėsaitė. Na negi taip sunku panagrinėti, kaip dirba aukščiausios prabos ir puikiai vertinami ministrai kitose valstybėse?
Nors, matyt, niekas dabartiniams ministrams aukštų reikalavimų nekelia. Atrodo, net ir premjeras iš savęs daug nereikalauja. O kam? Iš įvairiausių premjero ir ministrų pareiškimų buvo galima susidaryti įspūdį, kad pagrindiniai šios Vyriausybės 2013 m. prioritetai – sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės ir sprendimas dėl būsimos mokesčių reformos. Tačiau VAE klausimas apskritai pakibo ore, bet ir dėl mokesčių reformos nė kiek ne aiškiau. Nors gal kaip tik aiškiau: nieko pažangaus tikėtis nėra prasmės, viskas bus kaip buvę, tik įpakuota į naują vyniojamąjį popierių ir papuošta nauju kaspinu. Nors kita vertus, gal tai ir ne pati blogiausia žinia. Tiesą sakant, tikrai didelei daliai žmonių visai patiktų, kad visus šiuos ketverius metus apskritai niekas nesikeistų ir jokių reformų nevyktų.