Finansai
Šiemet per visus metus valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms numatyta skirti 1,6 mlrd. Lt, bet po kelerių metų šioms išlaidoms teks atseikėti jau dukart daugiau.
Centrinės valdžios skola šių metų balandžio pabaigoje siekė 31,3 mlrd. Lt, arba 33,4 proc. numatomo šių metų BVP, o tai yra 6 mlrd. Lt daugiau negu prieš keturis mėnesius. Skolai greitai augant, sparčiai didėja ir skolos aptarnavimo išlaidos. 2009 m. skolos aptarnavimo išlaidos siekė apie milijardą litų, o šiemet šiam tikslui numatyta 1,6 mlrd. Lt.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, skolos aptarnavimo išlaidos 2011 ir 2012 m. priklausys nuo to, kaip bus imamasi deficito mažinimo priemonių.
Finansų ministerija prognozuoja, kad jeigu per 2011–2012 m. biudžeto deficito nepavyks sumažinti 4,5 mlrd. Lt, skolai aptarnauti teks atiduoti visą pajamų prieaugį ir 2014-aisiais skirti jau 3,5 mlrd. Lt. O jei deficitas būtų sumažintas, skolai aptarnauti reikėtų apie 2,5 mlrd. Lt.
Ekonomistas socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad skolintas lėšas būtina skirti toms sritims, kurios padėtų pasiekti didesnį pelningumą, nei mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Priešingu atveju skolos našta prislėgs ateities kartas.
“Suskaičiuota, kad investuojant į infrastruktūrą – energetiką, namų renovavimą, kelius maždaug 30 proc. panaudotų pinigų grįžta į biudžetą, 27 proc. išmokama darbo užmokesčiu. Jei investuojama į infrastruktūrą, perkamos medžiagos, žaliavos, tai skatina ir ekonomiką. Taip pat reikia investuoti į naująsias technologijas, kurios kurtų pridėtinę vertę”, – įsitikinęs A.Butkevičius.
Beje, šiemet Vyriausybei reikės pasiskolinti ne beveik 13 mlrd. Lt, kaip skaičiuota šių metų pradžioje, o 11,5 mlrd. Lt. Balandžio pabaigos duomenimis, Vyriausybė šiemet jau pasiskolino 6,7 mlrd. Lt.
Pastarąjį kartą užsienio finansų rinkoje Vyriausybė už 6,8 proc. palūkanas skolinosi vasarį, kai išplatino 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. 16,8 mln. Lt) obligacijų emisiją.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m., valdžios sektoriaus užsienio skola padidėjo 70,6 proc., o vienam gyventojui tenkanti užsienio skolos našta šoktelėjo iki 71,7 proc. ir sudarė 5720 Lt.